Radoslavov Vasil (Vasilas Radoslãvovas) 1854 07 15Loveč 1929 10 21Berlynas, Bulgarijos valstybės veikėjas. Nuo 1887 Liberaliosios (radoslavistų) partijos vadovas. 1884–86 ir 1894 teisingumo, 1886–87 ir 1899–1901 vidaus reikalų, 1894 liaudies švietimo, 1913–15 vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos, 1915–18 užsienio reikalų ir religinių tikėjimų ministras. 1886–87 ir 1913–18 vyriausybės vadovas. Antrą kartą premjeru tapo baigiantis Bulgarijai nesėkmingam antrajam Balkanų karui. Siekė revanšo, artimai bendradarbiavo su Vokietija ir Austrija‑Vengrija. Jų pusėje Bulgarija 1915 09 įsitraukė į I pasaulinį karą. Kaltinamas nesugebėjimu išreikalauti Bulgarijai Šiaurės Dobrudžos (pagal 1918 05 Bukarešto taikos sutartį Bulgarijai atiteko tik nedidelė jos dalis) 1918 06 atsistatydino.
Vasil Radoslavov
Antantės pajėgoms 1918 09 pralaužus Salonikų frontą emigravo į Vokietiją. Dėl pralaimėjimo kare 1922 Bulgarijoje už akių nuteistas kalėti iki gyvos galvos. 1929 caras Borisas III jam suteikė malonę.