Voiculescu Vasile (Vasilė Voikulèsku) 1884 11 27Pârscov (Buzău apskr.) 1963 04 26Bukareštas, rumunų rašytojas. Med. dr. (1910). Rumunijos mokslų akademijos narys (1990; po mirties). 1902 baigė Gheorghe’s Lazăro nacionalinę kolegiją Bukarešte. 1902–03 Bukarešto universitete studijavo filosofiją, nuo 1903 – mediciną. Eilėraščiuose (rinkiniai Eilėraščiai / Poezii 1916, Iš stumbro krašto ir kiti eilėraščiai / Din ţara zimbrului şi alte poezii 1918, Poemos su angelais / Poeme cu îngeri 1927, Likimas / Destin 1933) vyrauja religijos temos – Jėzaus žemiškasis gyvenimas ir mirtis, gailestingumas, kančia, gėris ir blogis, būdinga etninis tradicionalizmas, ryšku ekspresionizmo įtaka. Poezijoje (poema Kopimas / Urcuş 1937, eilėraščių rinkinys Paskutiniai Šekspyro spėjami sonetai tariamame V. Voiculescu vertime / Ultimele sonete închipuite ale lui Shakespeare în traducere imaginară de V. Voiculescu, išleistas 1964) dialogas su amžinybe lyrinį herojų nuveda į meilės rojų ir pragarą. Realistinėje apysakoje Paskutinis burtininkas (Ultimul berevoi 1966), romane Zahejus Aklasis (Zahei Orbul, išleistas 1966) pasitelkus alegorijas ir simbolius realus kaimo žmonių gyvenimas virsta fantastine vizija. Parašė pjesių (Demiurgas / Demiurg, Žemės siela / Duhul pământului, abi 1943).
2587