fon Rotkirch Vasilij (rus. Василий фон Роткирх, Vasilijus fon Ròtkirchas), slap. Teobald 1819 12 01Rusija 1891 11 22Vilnius, rusų rašytojas, lietuvių mitologijos tyrinėtojas. Kilęs iš senos Silezijos riterių giminės. Nuo 1837 tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje Vakarų gubernijose (1847–59 Daugpilyje). Nuo 1861 Karinės padėties ypatingosios kanceliarijos Varšuvoje vicedirektorius. Dalyvavo malšinant 1863 sukilimą Lenkijoje. Nuo 1864 žandarų korpusų Varšuvoje, Odesoje, Mogiliave ir Minske karininkas. Nuo 1882 Vilniaus žandarų valdybos viršininkas. Generolas majoras (1885), generolas leitenantas (1890).
Kūryba
Gyvendamas Vilniuje Sankt Peterburgo ir vietinėje spaudoje publikavo atsiminimus, apsakymus, istorines ir kraštotyrines apybraižas, pradėjo tyrinėti lietuvių mitologiją. Literatūrinę veiklą pradėjo 1844 Varšuvoje anonimiškai išleisdamas rinkinį Kraupus svečias (Strašnyj gost’). Jame buvo išspausdinta Rusijoje uždraustos A. Mickevičiaus poemos Vėlinės ketvirtosios dalies vertimas, V. fon Rotkircho eilėraščiai ir lenkų poetų I. Krasickio ir J. I. Kraszewskio kūrinių vertimai ir sekimai. Daugpilio teatrui kūrė pjeses, inscenizavo A. Dumas romaną Grafas Montekristas ir A. Bestuževo apysakas. 1854 parašė Užrašus apie Druskininkus (Zapiski o Druskenikach; uždrausta cenzūros).
Lietuvių mitologijos tyrinėjimai
Vilniuje slapyvardžiu Teobaldas, remdamasis T. Narbuto, L. A. Jucevičiaus, E. Volterio, A. Mierzyńskio, M. Balinskio, J. Jaroševičiaus, J. I. Kraszewskio, S. Daukanto veikalais, laikraštyje Vilenskij vestnik spausdino straipsnius apie lietuvių mitologiją (straipsniai sudarė knygą Pagonių lietuvių apybraižos / Litovsko‑jazyčeskie očerki 1890). Parašė daugiau kaip 700 puslapių veikalą Visa lietuvių mitologija ir įvairių rašytojų nuomonių apie ją sąvadas (Polnaja litovskaja mifologija i svod mnenij različnych pisatelej o nej, neišleistas).
Teobald