Merkurjev Vasilij (rus. Василий Меркурьев; Vasilijus Merkùrjevas) 1904 04 06Ostrov 1978 05 12Leningrad, rusų aktorius. 1926 baigęs Leningrado scenos meno institutą nuo 1932 dėstė jame (nuo 1961 Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institutas); profesorius (1950). Nuo 1928 vaidino Leningrado teatruose; 1937–78 – A. Puškino dramos teatre. Svarbesni vaidmenys teatre: Menšikovas (Petras I 1937, pagal A. Tolstojų), Maksimovas (A. Lavreniovo Už tuos, kurie jūroje 1946), Prokofjevas (I. Kuprijanovo Amžiaus sūnus 1959).
Kine filmavosi nuo 1935. Sukūrė raiškių satyrinių charakterinių vaidmenų: Leitenantas Tučia (Dangaus lėtaeigis 1945, režisierius S. Timošenko), Miškinis (Pelenė 1947, režisieriai N. Koševerova ir M. Šapiro), Architektas Nestarovas (Ištikimi draugai 1954, režisierius M. Kalatozovas), Malvolijus (Dvyliktoji naktis 1955, režisieriai A. Abramovas ir J. Fridas), t. p. dramatinių: Jakobas Ulanovas Uljaničius (Glinka 1947, režisierius L. Arnštamas), Stepanas Ivanovičius (Apysaka apie tikrą žmogų 1948, režisierius A. Stolperis), Borozdinas (Skrenda gervės 1957, režisierius M. Kalatozovas). Vaidybai būdinga lyriškumas, raiški personažo charakteristika, psichologizmas.