Perov Vasilij (rus. Василий Перов; Vasilijus Peròvas), tikr. Vasilij Kridener 1834 01 02Tobolsk 1882 06 10Kuzminkai (dabar Maskvos dalis), rusų tapytojas. Realizmo atstovas. 1846–49 mokėsi Arzamaso tapybos, 1853–61 Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, 1871–82 dėstė joje; profesorius (1871). Tobulinosi 1862–64 Paryžiuje (Aklas muzikantas 1864), 1864–69 Peterburgo dailės akademijoje. 1870–77 Kilnojamųjų dailės parodų draugijos narys.
V. Perov. Medžiotojai poilsiauja (aliejus, 1871, Tretjakovo galerija Maskvoje)
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu paveiktas P. Fedotovo, W. Hogartho tapybos, sukūrė amžininkų skonį, papročius pajuokiančių, didaktinių paveikslų (Pirmasis paaukštinimas 1860, Kaimo kryžiaus žygis per Velykas 1861, Arbatos gėrimas Mytiščiuose 1862). Vėlesniuose kūriniuose (Mirusiojo palydos 1865, Troika 1866, Paskenduolė 1867) didaktinės tendencijos dar sustiprėjo, įgavo lyrizmo ir dramatizmo bruožų. Nutapė portretų (A. Ostrovskio, 1871, F. Dostojevskio, 1872), jiems būdinga istorinis tikslumas, psichologiškumas. Kūryboje vyravo žemiausio socialinio sluoksnio žmonių gyvenimo vaizdai. Inspiracijų sėmėsi iš 19 a. rusų literatūros (Pagyvenę tėvai prie sūnaus kapo 1874, pagal I. Turgenevo romaną Tėvai ir vaikai). 8–9 dešimtmetyje nutapė didelio formato istorinių kompozicijų (Pugačiovo teismas 1875, Nikita Pustosviatas. Ginčas dėl tikėjimo 1881).