Rozanov Vasilij (rus. Василий Розанов; Vasilijus Rozãnovas) 1856 05 02Vetluga (Žem. Naugardo sr.) 1919 02 05Sergijev Posad, rusų filosofas, rašytojas.
Išsilavinimas ir veikla
1878–82 studijavo Maskvos universitete. 1882–87 dėstė Briansko, 1887–93 – Jeleco ir kitose gimnazijose. Nuo 1893 rašė straipsnius laikraščiams Novoe vremja, Russkoe slovo, žurnalams Mir iskusstva, Novyj put’ ir kitiems.
Filosofijos bruožai
Filosofinėms pažiūroms turėjo įtakos J. S. Millis, D. Pisarevas, N. Dobroliubovas, vulgarieji materialistai (C. Vogtas ir kiti). Ankstyvojo laikotarpio filosofiniame veikale Apie supratimą (O ponimanii 1886) kūrė sisteminę, racionalistinę filosofiją, nagrinėjo pažinimo ir būties problemas. Vėliau domėjosi religiniais, kultūrologiniais, istoriosofiniais klausimais. Vienas pirmųjų F. Dostojevskio kūrybą nagrinėjo filosofiniu požiūriu. Kai kurios V. Rozanovo idėjos davė pradžią egzistencializmui ir postmodernizmui.
Vasilij Rozanov
Kūniškumo klausimas
V. Rozanovo religinei metafizikai būdinga lyties ir gyvybės klausimų akcentavimas. Anot jo, lytis yra ne fiziologinis ar funkcinis, bet mistinis, protu nesuvokiamas, kuriantis ir visa apimantis pradas, kuriuo žmogus susiliečia su būtimi. Teigė dvasinio ir kūniškojo prado vienovę žmoguje. Pasak V. Rozanovo, gimimas yra stebuklas, žemiškojo ir transcendentinio pasaulio susiliejimas. Smerkė religinį asketiškumą. Anot V. Rozanovo, krikščionybė gali įsitvirtinti tik priimdama žmogiškąjį kūniškumą.
Kiti veikalai
Kiti svarbūs veikalai: Legenda apie F. Dostojevskio Didįjį Inkvizitorių (Legenda o Velikom Inkvizitore F. M. Dostoevskogo 1894), Religija ir kultūra (Religija i kul’tura 1899), Nukritę lapai (Opavšie list’ja 1913–15), Mūsų laikų apokalipsė (Apokalipsis našego vremeni 1917–18).