Vãšingtonas (Washington), WA, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės vakaruose, prie Kanados sienos ir Ramiojo vandenyno Puget Soundo įlankos.
Chelano ežeras
Plotas 172 447 km2. 7,54 mln. gyventojų (2018).
Centras – Olympia (52 600 gyventojų, 2018).
Didesnieji Vašingtono miestai (tūkst. gyventojų, 2018): Seattle’as (745,0), Spokane’as (219,2), Tacoma (216,3), Vancouveris (183,0), Bellevue (147,6), Kentas (129,6), Everettas (111,3). Gyventojų vidutinis tankis 43,8 žm./km2.
Vašingtono vakarinėje dalyje išilgai Ramiojo vandenyno pakrantės ištįsę Pakrantės kalnagūbriai, vidurinėje dalyje – Kaskadiniai kalnai (juose yra Vašingtono aukščiausia vieta – 4392 m, veikiantis ugnikalnis Rainiero kalnas), rytuose plyti Kolumbijos plynaukštė.
Klimatas vidutinių platumų, vakaruose – jūrinis, rytuose – žemyninis. Sausio aukščiausia temperatūra 1–8 °C, žemiausia 2, –4 °C, liepos atitinkamai 21–30 °C ir 10–13 °C. Per metus iškrinta nuo 200–400 mm (rytuose) iki 900–1300 mm (vakaruose, prie vandenyno) kritulių; daugiausia lapkritį–kovą.
Didžiausios upės – Kolumbija ir jos intakas Snake’as. Didžiausias ežeras – Chelanas. Iš dirvožemių vyrauja rudžemiai, kalkžemiai, vulkanžemiai (Kaskadiniuose kalnuose), kaštonžemiai (pietryčiuose).
Miškai užima 53 % Vašingtono teritorijos, daugiausia auga eglės, cūgos, kedrai. Veisiasi elniai, lokiai, bebrai. Rainiero kalno, Šiaurės Kaskadinių kalnų, Olimpo (įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 1981) ir kiti nacionaliniai parkai, daugiau kaip 100 valstijos parkų.
Gaunama nafta (Anacorteso, Everetto, Tacomos apylinkėse), kasama aukso, cinko rūdos, smėlis, žvyras, anglys. Elektros energiją daugiausia gamina hidroelektrinės (daugiausia jų yra prie Kolumbijos upės; Grand Coulee, Chief Josepho, Rocky Reacho, Dalleso, Bonneville’io hidroelektrinės) ir branduolinė elektrinė (Hanfordo).
Aukštųjų technologijų (kompiuterių, biotechnologijų, telekomunikacijų) kūrimas. Spalvotoji metalurgija (aliuminio lydymas), laivų statyba ir remontas (Bremertone), aviacijos ir kosmoso (bendrovė Boeing Company), medienos apdirbimo, popieriaus, chemijos, maisto pramonė. Pramonės įmonės sutelktos Seattle’o metropolinėje teritorijoje. Auginama vaismedžiai (obelys, kriaušės), kviečiai, liucernos, daržovės (žirniai, bulvės). Gėlininkystė. Veisiama galvijai, avys. Turizmas (lankoma Seattle’as, nacionaliniai parkai, rodeo, festivaliai). Žvejyba (Puget Soundo įlankoje ir Ramiajame vandenyne gaudoma lašišos, menkės, silkės, otai). Seattle’o ir Tacomos prekybos, žvejybos ir keleivių uostai. Seattle’o–Tacomos, Spokane’o, Boeing Fieldo tarptautiniai oro uostai.
Per Vašingtoną eina Vancouverio (Kanada)–San Francisco geležinkelis ir plentas. Karinio jūrų laivyno oro bazių yra Spokane, Seattle, Bremertone.
Istorija
Iki europiečių kolonizacijos dabartinio Vašingtono teritorijoje gyveno indėnų gentys, 18 a. pabaigoje atvyko ispanai ir britai. Ispanija 1819 savo teises į šią teritoriją perleido Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų teritorinis ginčas dėl Oregono (iki 1853 dabartinis Vašingtonas buvo jo dalis) išspręstas 1846 jį pasidalijus palei 49° lygiagretę.
1853 sudaryta Vašingtono teritorija. Radus aukso 1855–57 vyko kovos su indėnais, kurie priešinosi aukso ieškotojų antplūdžiui. 19 a. antroje pusėje per Vašingtoną nutiestas geležinkelis (Northern Pacific Railroad), pradėta plėtoti jūrų laivyba (iš Seattle’o uosto plaukiama į Aliaską, Aziją).
Nuo 1889 Jungtinių Amerikos Valstijų 42-oji valstija.