Vãšingtono konfereñcija, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos atstovų konferencija. Vyko 1921 11 16–1922 02 06. Svarstyta karo laivyno nusiginklavimo, Tolimųjų Rytų įtakos sferų pripažinimo, Kinijos reikalai. Pasirašytos kelios svarbios sutartys.
Jūrų sutartis
Jūrų sutartimi (Naval Treaty) numatytas didžiausias pasirašusiųjų šalių karo laivų tonažas (Didžiajai Britanijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms – po 525 000 t karo laivų, 135 000 – lėktuvnešių; Japonijai – 315 000 t karo laivų, 81 000 – lėktuvnešių; Prancūzijai ir Italijai – po 175 000 t karo laivų ir 60 000 t – lėktuvnešių), ribotas turimų laivų skaičius, jų ginkluotė, t. p. neleista Didžiajai Britanijai, Japonijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms Ramiajame vandenyje statyti įtvirtinimus arba karinio laivyno bazes. Jūrų sutartis galiojo iki 1934, kai Japonija (joje Vašingtono konferencijos nutarimai buvo nepopuliarūs, laikyti primestais) pareiškė, kad nuo 1936 sutarties nebepratęs.
Vašingtono konferencija (1921 11 16 arba 1922 02 06)
Kiti susitarimai
Keturių valstybių sutartimi panaikinta Didžiosios Britanijos ir Japonijos sąjunga; Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Japonija įsipareigojo gerbti vienos kitų valdų sienas, nesiekti ekspansijos. Devynių valstybių sutartimi pripažintas Kinijos suverenumas išlaikant jos vadinamąją atvirų durų politiką, Japonija turėjo atitraukti kariuomenę iš Kinijos ir Sibiro.
Konferencijos reikšmė
Vašingtono konferencijos susitarimai laikinai apribojo jūrų ginklavimosi varžybas, padėjo laikinai išlaikyti esamą padėtį Tolimuosiuose Rytuose ir apsaugoti Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos interesus.