vãškas, amorfinė medžiaga, kurios svarbiausi komponentai – riebalų rūgščių ir pirminių vienhidroksilių alkoholių esteriai. Vaške dar yra aukštesniųjų alkoholių, laisvųjų riebalų rūgščių, didelės molekulinės masės angliavandenilių, dažiklių ir kvapiųjų medžiagų, nesimetrinių eterių, nedaug vandens, daug karotenoidų (provitamino A). Šildomas vaškas minkštėja ir lydosi. Netirpsta vandenyje ir etanolyje, gerai tirpsta acetone, benzine, chloroforme, terpentine. Cheminės ir fizinės savybės panašios į riebalų.
Pagal kilmę vaškas skirstomas į gyvūninį, augalinį, iškasamąjį ir sintetinį. Gyvūninis vaškas skirstomas į bičių, lanoliną ir spermacetą. Augalinį vašką (karnaubą, japoniškąjį, palmių) išskiria kai kurių augalų lapai, vaisiai, stiebai; jis reguliuoja vandens kiekį augaluose, saugo nuo grybinių ligų. Iškasamasis vaškas yra ozokeritas ir montano vaškas (iš rusvųjų anglių ir durpių). Sintetinis vaškas gaunamas hidrinant anglies monoksidą arba iš didesnės molekulinės masės alkanų; naudojamas politūroms gaminti, metalams, popieriui, odai, medienai apdirbti, liejimo formoms gaminti. Bičių vaškas yra balta, malonaus kvapo, beskonė medžiaga, kurią gamina bičių vaško liaukos. Bičių šeima pagamina iki 2–5 kg vaško. Vaškas, iš kurio gaminami koriai, būna gelsvos spalvos, nes į jį dedama pikio ir žiedadulkių. Bičių vaškas naudojamas medicinoje, kosmetikoje, buitinėje chemijoje, dailėje.
bičių vaškas (korys)
1880
Lietuvoje
Lietuvoje vaškas naudojamas nuo seno. Pagal 13 a. pabaigos–14 a. vidurio Rygos skolų knygą ketvirtadalį iš Lietuvos atvežtų prekių sudarė vaškas. Nuo 14 a. vidurio žinomi valstiečiai drevininkai. Iki 17 a. pradžios vidaus ir užsienio rinkoje buvo labai paklausi prekė. Į Vakarų Europą eksportuojamą vašką daugiausia pirkdavo patrankų, varpų liejyklos (buvo daromos vaškinės liejimo formos), bažnyčios, vienuolynai ir dvarai (žvakėms), kanceliarijos (antspaudams). Iš valstiečių supirktas vaškas (sveriamas akmenimis; 1 akmuo – 14–15 kg) dvarų vaškinėse (vaško tirpyklose) buvo spaudžiamas į didesnius gabalus, skaidrinti ir formuoti vežamas į apdirbimo įmones Vilniuje ir Kaune (pastarajame 15–16 a. veikė 9 vaško lydymo krosnys, dalis jų rastų 1973 išliko iki 21 a. pradžios). Suformuoti net keliolikos akmenų svorio vaško gabalai būdavo antspauduojami apdirbimo įmonės ženklu, dailinami, dažomi. 1500–07 vien iš valdovo dvarų per Lietuvos muitinę išvežta daugiau kaip 2500 t vaško. Vėliau ėmus apšvietimui naudoti aliejų, žibalą ir kitus degalus vaško paklausa labai sumažėjo (pvz., 1894 Kauno gubernijoje buvo gauta tik 12,3 t prekinio vaško).
2271