Vasko Popa

Popa Vasko (Vaskas Popà) 1922 06 29Grebenac (prie Vršaco) 1991 01 05Belgradas, serbų poetas. Vienas avangardizmo serbų literatūroje pradininkų. Serbijos mokslų ir meno akademijos narys (1972). 1949 baigė Belgrado universiteto Filosofijos fakultetą (romanų filologiją). 1954–79 dirbo redaktoriumi leidykloje Nolit Belgrade. Jo poezijai (eilėraščių rinkiniai Žievė / Kora 1953, Neramybės laukas / Nepočin-polje 1956, Antraeilis dangus / Sporedno nebo 1968, Vertikali žemė / Uspravna zemlja 1972, Gyva mėsa / Živo meso, Vilkų druska / Vučja so, Namas vidury plento / Kuća nasred druma, visi 1975, Pjūvis / Rez 1981) būdinga siurrealizmo poetika, groteskas, gausu mitologinių simbolių, tautosakinių motyvų. V. Popa sukūrė unikalią poezijos kalbą, modernią poezijos formą derino su serbų šnekamąja kalba ir liaudies kūrybos poetika. Poezija išsiskiria lakoniška forma ir itin turtinga leksika (naudojama elipsė, idiomos, parafrazė), yra paraboliška, daugiaprasmė, būdinga metaforinis kalbėjimas, joje daug tragizmo, rezignacijos, liūdesio, aukštinama stoiška laikysena, garbingumas ir tiesa, kartu reiškiama nuostata, kad vertybės, erdvė ir laikas yra reliatyvūs. Sudarė serbų tautosakos (1958) ir literatūros (1960 ir 1962) antologijų. Nuo 1995 teikiama kasmetinė V. Popos literatūros premija už geriausią poezijos rinkinį serbų kalba. V. Popos poezijos paskelbta lietuvių kalba.