Vaspurakãno karalỹstė, armėnų valstybė, gyvavusi 908–1021.
Apėmė teritoriją aplink Vano ežerą (dabartinėje Rytų Turkijoje, Armėnijoje ir Šiaurės Vakarų Irane). Susikūrė Didžiosios Armėnijos didžiausios provincijos Vaspurakano kunigaikščiui Gagikui Arcruni pasiskelbus karaliumi (valdė 908–943).
Vaspurakano karalystėje klestėjo prekyba, miestuose (pirmiausia Vane), vienuolynuose (Šv. Stepono ir Šv. Tado vienuolynai dabartiniame Irane – pasaulio paveldo vertybės), bažnyčiose (žymiausia – Šv. Kryžiaus Ahtamaro saloje) plėtota kultūra; kūrė poetas Grigoras Narekaci, architektas Manuelas.
Paskutinis Vaspurakano karalius Senekerimas (Hovanesas), nebepajėgdamas atremti seldžiukų, 1021 pasidavė Bizantijos imperatoriui Bazilijui II Bulgarmušiui, išsikėlė su pavaldiniais į Kapadokiją – ten įkūrė Arapgiro ir Akno (turkiškai Kemaliye) miestus.
2315