Symonenko Vasyl (ukr. Василь Симоненко; Vasylis Symonenkà) 1935 01 08Bijivcai (Poltavos sr.) 1963 12 13Čerkasai, ukrainiečių rašytojas, žurnalistas. 1957 baigė Kijevo universitetą (žurnalistiką). Dirbo Čerkasų miesto spaudoje. V. Symonenkos kūryba buvo spausdinama daugiausia savilaidos būdu, oficialiai jam gyvam esant buvo išleistas tik poezijos rinkinys Tyla ir griaustinis (Tyša i grim 1962), pasaka Karalius Verksnėjus ir Kutuoklis (Car Plaksij i Loskoton 1963). šeštojo dešimtmečio pabaigoje ėmė bendrauti su opozicinių pažiūrų Kijevo inteligentais. 1962 kartu su keliais bendražygiais Kijevo apylinkėse tyrinėjo NKVD aukų kapavietes ir kreipėsi į miesto tarybą reikalaudamas jas įamžinti. 1963 neaiškiomis aplinkybėmis žiauriai sumuštas milicijos darbuotojų, po pusmečio mirė nuo paūmėjusios inkstų ligos. Po V. Symonenkos mirties sovietų Ukrainoje išleista pasaka Kelionė į Atvirkščių šalį (Podorož u krajinu Navpaky), poezijos rinkinys Žemės trauka (Zemne tjažinnja, abu 1964), rinktinė Poezija (Poeziji 1966), novelių rinkinys Rožių vynas (Vino z trojand 1965), ukrainiečių išeivija išleido jo kūrybos rinktinę Lūkesčių krantas (Bereg čekan′ 1965). Poezijai būdinga savito balso paieškos veržiantis iš socialistinio realizmo kanonų, liaudiška epinė pasaulėžiūra, publicistiškumas, moralinis maksimalizmas, drąsi socialinė kritika ir kandi satyra, dėmesys sovietizacijos ir kolektyvizacijos sukeltai kaimo žmonių tragedijai. Vienas pirmųjų Ukrainos rašytojų prakalbo apie tarpukario sovietų Ukrainoje dirbtinai sukeltą badą. Parašė ir subtilios intymios lyrikos. Proza poetiška ir kartu realistiška, perteikia specifinį gyvenamojo laikotarpio koloritą. Nebaigtas kino scenarijus Numirėlių banketas (Benket nebižčykiv) – kandi sovietų nomenklatūros gyvenimo satyra.
1551