Vatikãno architektūrà
Šv. Petro bazilika Vatikane (16–17 a.)
Gubernatoriaus rūmai Vatikane (1931, architektas G. Momo)
4–5 a. pradėjo klostytis gynybine siena (dabartinė siena 16–17 a., išliko 9 a. sienos fragmentų) apjuostas sakralinių, pasaulietinių ir gynybinių pastatų su sodais ir parkais kompleksas (susiklostė 18 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 1984). Jį sudaro: Šv. Petro bazilika su elipsės pavidalo Šv. Petro aikšte (1657–67, architektas G. L. Bernini), netaisyklingo plano Apaštališkųjų rūmų ansamblis (12–17 a.) su popiežiaus apartamentais, Siksto koplyčia, Vatikano muziejų rūmais, Apaštališkąja biblioteka (1590, architektas D. Fontana), Šv. Damazo ir Belvederio kiemais (abu 16 a. pirma pusė, abiejų architektas D. Bramante su kitais). Rūmų interjerai gausiai dekoruoti Angelico, S. Botticelli, D. Ghirlandaio, Michelangelo, P. Perugino, Pinturicchio, Rafaelio, L. Signorelli, G. Vasari freskomis.
Vatikano muziejai (18–20 a.)
Kiti raiškesni pastatai: bažnyčios – Šv. Stepono (5 a., perstatyta 12 a., vėliau rekonstruota), Šv. Pelegrino (9–15 a., rekonstruota 19 a.), Šveicarijos šventųjų Martyno ir Sebastijono (1568), Šv. Onos (pašventinta 1583), Pijaus IV vila (1562, architektas P. Ligorio, dabar Popiežiškoji mokslų akademija), Švč. Mergelės Marijos Bažnyčios Motinos vienuolynas (1994). Vatikanui priklausančių pastatų yra ir Romoje: bazilikos – Šv. Pauliaus už sienų (314, išplėsta 386, sugriauta 1823, 1944 atstatyta), Šv. Jono Laterano (314, perstatyta 9 a., 14–15 a., 1588, architektas D. Fontana), Didžioji Švč. Mergelės Marijos (4 a., perstatyta 440, 13 a., 17 a.; visi su popiežiaus rezidencijos kitais objektais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1990) ir kiti.
Pasaulio paveldo vertybės
Vatikanas (nuo 1984), Vatikanui priklausantys pastatai Romoje (nuo 1990).
2271
Vatikano kultūra
Vatikano konstitucinė santvarka