Vatikano II susirinkimas

Vatikano II susirinkimo atidarymas (vyskupų procesija į Šv. Petro baziliką Vatikane 1962 10 11)

Vatikãno II susirinkmas, dvidešimt pirmasis Katalikų Bažnyčios visuotinis (ekumeninis) susirinkimas, vykęs 1962–65 Vatikane. Sušaukė popiežius Jonas XXIII, užbaigė popiežius Paulius VI; Vatikano II susirinkime aktyviai dalyvavo būsimasis popiežius Jonas Paulius II. Sušauktas siekiant Bažnyčios atsinaujinimo, atvirumo šiuolaikiniam pasauliui, pastoracijos atnaujinimo. Aptartos naujųjų laikų tikėjimo ir Bažnyčios problemos, Bažnyčios esmė, tikslai ir vaidmuo.

Priimti dokumentai

Priimta 16 dokumentų: konstitucija apie Šventąją liturgiją Sacrosanctum consilium (1963), dogminės konstitucijos apie Bažnyčią Lumen gentium (1964), apie Dievo Apreiškimą Dei Verbum, pastoracinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes (abi 1965), dekretai – dėl visuomenės komunikavimo priemonių Inter mirifica (1963), dėl Rytų katalikų Bažnyčių Orientalium Ecclesiarum, dėl ekumenizmo Unitatis redintegratio (abu 1964), dėl vyskupų pastoracinių pareigų Bažnyčioje Christus Dominus, dėl vienuoliškojo gyvenimo tinkamo atnaujinimo Perfecte caritatis, dėl kunigų ugdymo Optatam totius, dėl pasauliečių apaštalavimo Apostolicam actuositatem, dėl Bažnyčios misijinės veiklos Ad Gentes, dėl kunigų tarnybos ir gyvenimo Presbyterionum Ordinis (visi 1965), deklaracijos – krikščioniškojo auklėjimo Gravissimum educationis, Bažnyčios santykių su nekrikščionių religijomis Nostra aetate, tikėjimo laisvės Dignitatis humanae (visos 1965). Visuose dokumentuose remiamasi bažnytine tradicija – gausiai cituojamas Tomas Akvinietis, Bažnyčios Tėvai ir Bažnyčios Mokytojai, ankstesnių visuotinių Bažnyčios susirinkimų nutarimai.

popiežiaus Jono XXIII atvykimas į Šv. Petro baziliką Vatikane (1962 10 11)

Priimti nutarimai

Vatikano II susirinkimas

Vatikano II susirinkimas iškėlė dialogo ir bendradarbiavimo su šiuolaikiniu pasauliu, mokslo ir technikos laimėjimų svarbą, žmogaus asmens orumą, pagarbą jo religiniams ir moraliniams įsitikinimams, dialogą su kitomis Bažnyčiomis (ekumenizmas), kitų religijų išpažinėjais bei netikinčiaisiais. Pripažino tikėjimo laisvės teisę, teigė, kad tikėjimo srityje niekas negali būti verčiamas elgtis prieš sąžinę, bet pabrėžė prigimtinę pareigą ieškoti tiesos. Iškėlė bendruomeninį Bažnyčios modelį, į jį integravo iki Vatikano II susirikimo vyravusį hierarchinį Bažnyčios modelį, pabrėžė, kad hierarchiškai sutvarkyta bendrija ir mistinis Kristaus Kūnas – regimas sambūris ir dvasinė bendruomenė – yra ne du atskiri dalykai, bet viena sudėtinė tikrovė.

Liturgijos reforma

popiežiaus Pauliaus VI atvykimas į Šv. Petro baziliką Vatikane (1964)

Reformavo liturgiją – galutinai nustatė šventų Mišių eigą, šalia Dievo garbinimo iškėlė žmonių pašventinimą, per liturgines apeigas leido naudoti gimtąją kalbą, įvairių tautų kultūros elementus, skatino pasauliečių aktyvų dalyvavimą liturgijoje; liturgiją apibrėžė kaip viešai Dievą garbinančią ir žmogų pašventinančią tarnystę, kurią per Kristaus kunigystę regimais ženklais vykdo Bažnyčia. Apžvelgė pasauliečių apaštalavimo būdus ir aspektus bei pabrėžė jo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, iškėlė suaugusiųjų katechumenato būtinumą. Bažnytiniams reikalams siūlė daugiau naudoti spaudą, radiją, televiziją, kiną, pabrėžė masinio komunikavimo priemonių naudojimo būtinumą. Peržiūrėjo liturgines knygas, į jas įtraukė daugiau Biblijos skaitinių ir maldų, pataisė rubrikas, nustatė ir gyvenamajam metui pritaikė naują apeigų tvarką.

Pagal Vatikano II susirinkimo nutarimus parengtas naujas Kanonų teisės kodeksas (lotynų kalba išleistas 1983, lietuvių kalba 2012), Mišiolas (lotynų kalba išleistas 1970, pataisyti ir papildyti lotyniški leidimai 1975 ir 2000, lietuvių kalba 1980), katekizmas (lotynų kalba išleistas 1992, lietuvių kalba 1997 ²2012) ir kitos bažnytinės knygos.

Lietuvos vyskupai Vatikano II susirinkime

Lietuvos vyskupai T. Matulionis, J. Steponavičius, V. Sladkevičius buvo gavę Apštalų Sosto kvietimą dalyvauti susirinkime, bet sovietų valdžia jiems nedavė leidimo išvykti. Visose Vatikano II susirinkimo sesijose dalyvavo Čikagoje rezidavęs Kauno vyskupas V. Brizgys. 1962–63 susirinkimo pirmoje ir antroje sesijose dalyvavo Kauno arkivyskupijos generalinis vikaras J. Stankevičius peritus (lotynų kalba – patarėjas) statusu (vienintelis iš delegacijos galėjo dalyvauti susirinkimo darbe). Vilniaus vyskupijos kapitulinis vikaras Č. Krivaitis, vyskupijos kancleris kunigas S. Mažeika, Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijų kapitulinis vikaras P. Bakšys vyko kaip savo vyskupijų atstovai, bet jų atstovavimo Vatikanas nepripažino. Trečiojoje sesijoje 1964 Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijai atstovavo P. Bakšys, Telšių – vyskupo P. Maželio deleguotas kunigas B. Baranauskas peritus statusu (vienintelis iš delegacijos galėjo dalyvauti Vatikano II susirinkimo darbe). 1965 ketvirtoje Vatikano II susirinkimo sesijoje Kauno arkivyskupijai ir Vilkaviškio vyskupijai atstovavo tų vyskupijų generalinis vikaras J. Matulaitis‑Labukas, Vilniaus vyskupijai – Č. Krivaitis, Panevėžio – P. Bakšys.

P: Vatikano II susirinkimo nutarimai Vilnius 2001; L: Richard R. Gaillardetz, Catherine E. Clifford Raktas į Vatikano II susirinkimo mokymą Vilnius 2013.