važiúojamieji arklia, vidutinio ūgio, greitų judesių ir plataus žingsnio arklių veislės. Sukurti 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje mišrinant vietines kumeles su gerinančios veislės eržilais. Aukštis ties gogu 152–159 cm. Ištvermingi, nereiklūs pašarui, darbingi, atsparūs ligoms. 19 a. viduryje pradėti skirstyti į ristūnus (naudotus transportui ir sportui) bei darbinius arklius (Hanoverio arkliai, Oldenburgo arkliai). Ilgainiui ristūnus imta naudoti tik hipodromuose, darbinius arklius – žemės ūkio darbams ir transportui. Darbiniams važiuojamiesiems arkliams priskiriami Baltarusijos važiuojamieji, Latvijos važiuojamieji, stambieji žemaitukai, toriai. Nuo 21 a. pradžios Europoje darbinių važiuojamųjų arklių veislės priskiriamos vietinėms arklių veislėms.
važiuojamasis arklys traukia vežimą
torių veislės eržilas
602
kinkomieji arkliai; -arkliai