vaznỹs, šauknas, 16 a. antroje pusėje–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismo pareigūnas. Rinko pavieto seimelio bajorai iš nepriekaištingos reputacijos pavieto sėslių bajorų, tvirtino vaivada. Vaznys turėjo prisiekti. Teismo ar administracijos pavedimu, suinteresuoto asmens prašymu arba savo iniciatyva išvežiodavo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo, didžiojo kunigaikščio ir pavietų teismų šaukimus bei kitus su teisimu, karo tarnyba ir valstybės valdymu susijusius dokumentus, supažindindavo bylą laimėjusį asmenį su priteisto turto valdymu vykdant teismo sprendimą, padėdavo bylą laimėjusiai šaliai išieškoti priteistas sumas, sulaikydavo ir atvesdindavo į teismą kaltinamąjį, prižiūrėdavo tvarką teisme, kviesdavo laukiančiuosius pas teisėją, prisaikdindavo besibylinėjančius ir priesaikos pagalbininkus, dalyvaudavo sudarant sutartis, patvirtindavo šalies neatvykimą į teismą dėl pateisinamų priežasčių, apžiūrėdavo teisės pažeidimo vietą, nustatydavo padarytos žalos ir žaizdų dydį, išduodavo nukentėjusiajam raštą, kurio pagrindu šis galėjo kreiptis į teismą, pateikdavo nukentėjusiųjų skundus teismo raštininkui įrašyti į teismo knygas ir kita. Procesinius veiksmus atlikdavo kartu su iš vietos patikimų bajorų pasirinktais dviem kviestiniais (jie patvirtindavo vaznio veiksmų teisėtumą ir paremdavo jo parodymus teisme, pasirašydavo ir antspauduodavo savo antspaudais vaznio išduodamus raštus), Trečiajame Lietuvos Statute išvardytose nesvarbiose bylose vaznys galėjo veikti vienas. Kiekviename paviete buvo vyriausiasis vaznys, dar vadintas generolu (Žemaitijoje galėjo būti du vyriausieji vazniai), t. p. renkamas bajorų iš savo tarpo pavieto seimelyje ir prisiekiantis, bet tvirtinamas didžiojo kunigaikščio ir tarnybinėje hierarchijoje aukštesnis už vaznį. Kitaip nei kandidatas į vaznius, kandidatas į vyriausiuosius vaznius turėjo būti raštingas.
-vyriausiasis vaznys
1520