Vãzos (šved. Vasa, lenk. Wazowie), Švedijos karalių (1523–1654), Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių (1587–1668) dinastija (lent.). Vardas kilęs nuo Vazų šeimos herbe pavaizduotos vazos. Vazos kilo iš švedų bajorų šeimos, kurios narys Nilsas Kettilssonas minimas 1355. Eriko Johanssono sūnus Gustavas Erikssonas 1523 išrinktas ir 1528 karūnuotas Švedijos karaliumi Gustavu I Vaza. 1544 ir 1545 Švedijos parlamentas jo valdžią pripažino paveldimą, ir jis pradėjo Vazų dinastiją. Ji baigėsi, kai Gustavo II Adolfo duktė Kristina 1654 atsisakė Švedijos valdovo sosto. Vazų dinastiją pakeitė Pfalco dinastija.
Vazų herbas
Vazos (Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai) yra Jogailaičių moteriškosios linijos palikuonys. Pradininkas – Švedijos karaliaus Jono III ir Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės sūnus Zigmantas Vaza. Jis buvo ir Švedijos karalius Zigmantas (1592–1604), turėjo 3 sūnus: Vladislovą, Joną Kazimierą ir Karolį. Po Zigmanto Vazos mirties (1632) Abiejų Tautų Respublikos valdovu išrinktas jo sūnus Vladislovas Vaza (kaip Švedijos karalių palikuonis, siekė ir Švedijos valdovo sosto). Po Vladislovo Vazos mirties (1648) Abiejų Tautų Respublikos valdovu išrinktas jo brolis Jonas Kazimieras. 1668 jam atsisakius Respublikos valdovo sosto ir 1672 mirus, Vazų dinastija baigėsi, Abiejų Tautų Respublikos valdovu 1669 išrinktas Mykolas Kaributas Višnioveckis.
1
L: S. Ochmann-Staniszewska Dynastia Wazów w Polsce Warszawa 2006.