večė

vèčė (< sen. sl.), gyventojų susirinkimas Rusioje. Atsirado iš slavų gentinių susirinkimų. Buvo šaukiama neperiodiškai valdžios atstovų ar pačių gyventojų iniciatyva. Miestuose dažniausia būdavo nuolatinė večės vieta (pvz., Kijeve – Šv. Sofijos soboro kieme). Didesniuose miestuose buvo šaukiamos ir jų dalių (pvz., vadinamųjų Naugardo galų) večės. Nuo 10 a. večės sprendimus lemdavo feodalai ir turtingieji miestiečiai (pvz., Naugarde nuo 13 a. – Ponų taryba), vis dėlto večė teikė ir neturtingiems miestiečiams šiek tiek galimybių dalyvauti politiniame gyvenime. Feodalai večės parama siekė apriboti kunigaikščių valdžią. Didelę valdžią Rusios kai kuriose žemėse večė įgijo 11 a. antroje pusėje–12 amžiuje, kai susilpnėjo kunigaikščių galia. Naugardo (Naugardo respublika), Pskovo (Pskovo respublika) žemėse iki 15 a. pabaigos–16 a. pradžios ji buvo valstybinės valdžios aukščiausioji institucija: spręsdavo karo ir taikos klausimus, kviesdavo ir išvarydavo kunigaikščius, rinkdavo posadnikus, tūkstantininkus, valdžios kitus pareigūnus, sudarydavo sutartis su kitomis žemėmis ir kunigaikštystėmis, tvirtindavo teisynus. Večės formą įgydavo gyventojų susirinkimai (Tverėje 1293, 1327, Maskvoje 1382, 1445, 1547 ir kitur).