Vedántadešika (Vedāntadeśika), tikr. Veṅkaṭanātha 1268Tuppule (prie Kančipuramo) 1370Šrirangam (Tamil Nadu valstija), indų filosofas, rašytojas, religinis veikėjas. Vienas svarbiausių višištadvaitos (vedanta) atstovų, religinio judėjimo Vadakalai (vaišnavizmo sekta) Pietų Indijoje įkūrėjas.
Gyvenimo faktai
Rašė sanskrito, tamilų, prakritų kalbomis. Buvo vedęs, bet gyvenimą paskyrė religiniam tobulėjimui ir kūrybai. Apie 1295 tapo ačarja (religiniu mokytoju).
Idėjos
Aiškindamas prapatės (atsidavimo Dievui) prasmę teigė, kad tikintysis privalo stengtis išlaikyti Dievo malonę – siela turi laikytis Dievo, kaip beždžionės jauniklis – savo motinos.
Veikalai
Parašė daugiau kaip 100 veikalų: višištadvaitos logikos traktatą Njaja-parišudhi, poemą 1008 eilėraščiai apie Viešpaties sandalus, meilės poemą Gulbės pranešimas, poemą apie Krišnos gyvenimą Jadavabhjudaja, alegorinę dramą Sankalpasūrjodaja, Bhagavadgytos komentarų, religinių himnų.