vedinỹs, derivãtas (lot. derivatus – išvestas), darinio atmaina – iš vieno pamatinio žodžio su kokiu nors darybos afiksu padarytas žodis. Pagal pamatinio žodžio gramatinę klasę skirstoma į vardažodinius (daiktavardinius, pvz., avidė – avis, būdvardinius, pvz., jaunystė – jaunas, skaitvardinius, pvz., pirmauti – pirmas, įvardinius, pvz., maniškis – mano) ir veiksmažodinius (pvz., kūryba – kurti, lipnus – lipti). Pagal darybos afiksą skiriama priesagų (pvz., med‑inis, penk‑tas, šok‑dinti), priešdėlių (pvz., už‑sienis, be‑dantis, iš‑nešti) ir galūnių vediniai (pvz., grož‑is, kupr‑ius, nuobod‑us). Vediniais gali būti laikomi veiksmažodžiai su sangrąžos afiksais ‑si, ‑s (pvz., juokia‑si, keisti‑s). Pasitaiko vedinių iš karto su dviejų rūšių vienodai svarbiais darybos afiksais (į‑pėd‑inis, pa‑lūk‑ėti, pa‑srov‑iui).
573