Vedos

Vèdos (skr. žinojimas; šventasis mokymas), senovės indų šventieji raštai, seniausi indų raštijos paminklai. Vedos pradėtos kurti antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje. Parašytos vedų kalba, eilėmis ir proza. Laikomos rišiams kontempliacijos metu apreikštais tekstais (šručiais). Vedos labai paveikė Indijos kultūrą, jomis grindžiamas vedizmas. Yra 4 Vedos: Rigveda, Samaveda, Jadžurveda ir Atharvaveda. Kiekvieną jų sudaro 3 dalys: samhita – giesmių rinkinys (seniausi Vedų tekstai), brahmana – apeigų ir jų prasmės aiškinimas, legendos, mitai, filosofiniai apmąstymai (vėliau į brahmanas buvo įtrauktos aranjakos ir upanišados), sūtra – brahmanos santrauka. Pagal paskirtį Vedų tekstai skirstomi į praktinius (nurodymai, kaip atlikti apeigas) ir filosofinius (pasaulio pažinimo). Pirmykštė Vedų paskirtis – pagelbėti apeigas atliekantiems dvasininkams. Iš pradžių Vedų tekstai buvo perduodami iš kartos į kartą žodžiu. Vėliau atsirado Vedas aiškinančių mokyklų (šakhų) ir įvairių samhitą papildančių brahmanų.