vegetarzmas (pranc. végétarisme < lot. vegeto – sužadinu, stiprinu), žmogaus mitybos būdas, kai atsisakoma gyvūninės kilmės maisto, dažniausiai mėsos. Vegetarizmo priežastys gali būti etinės, religinės, kultūrinės, estetinės, ekologinės, ekonominės, politinės, skonio, sveikatos. Skiriama fiziologinis (grindžiamas teorija, kad žmogaus virškinimo sistema prisitaikiusi tik augaliniam maistui virškinti ir įsisavinti), dietinis (remiasi įsitikinimu, kad vegetariška mityba daro žmogų sveikesnį, gydo kai kurias ligas), etinis (grindžiamas pažiūra, kad žmogus neturi teisės žudyti gyvūnų ir valgyti jų mėsos) vegetarizmas. Kai kurie vegetarai renkasi drabužius, avalynę ir kitus produktus, kurių gamyba nesusijusi su gyvūno išnaudojimu ar žudymu.
Skiriamos vegetarizmo pagrindinės atmainos: laktoovovegetarizmas (valgomi kiaušiniai, pieno produktai ir medus), laktovegetarizmas (valgomi pieno produktai ir medus), ovovegetarizmas (valgomi kiaušiniai ir medus), veganizmas (nevalgoma kiaušinių, pieno produktų ir medaus). Prie šių vegetarizmo atmainų priskiriama peskovegetarizmas (valgoma žuvis, kiaušiniai, pieno produktai ir medus), polovegetarizmas (valgoma paukštiena, kiaušiniai, pieno produktai ir medus). Su vegetarizmu siejama mitybos kiti būdai. Frugivorai valgo vaisius, riešutus, sėklas, augalinės kilmės kitą maistą, kuris surenkamas nekenkiant pačiam augalui. Makrobiotikai valgo nevalytus grūdus ir pupas, kai kurie – žuvis. Žaliavalgiai valgo termiškai neapdorotą maistą (daržoves, vaisius, riešutus, sėklas), fryganai – tik nepirktą maistą, jį augina ir gamina patys, ieško laukinių augalų; miestų fryganai randa maisto šiukšlių konteineriuose (jų teigimu, taip stabdoma ekologinė katastrofa, mažinama vartojimas, žmonių ir gyvūnų išnaudojimas, badas). Yra mokslininkų, kurie vegetarizmą vertina skeptiškai arba jį kritikuoja teigdami, kad žmogus priskiriamas prie visaėdžių gyvūnų, be to, maitinantis vien augalinės kilmės produktais organizmui nepakanka baltymų, riebalų rūgščių, vitaminų B2, B12, D, geležies, kalcio, cinko ir kitų reikalingų medžiagų. Kai kurie medicininiai tyrimai vis dėlto parodė, kad tinkamai suderinta vegetariška dieta gali patenkinti žmogaus organizmo maistinius poreikius visose gyvenimo stadijose, pratęsti gyvenimo trukmę, pagerinti sveikatą, sumažinti vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Vegetarizmo idėjų ištakų randama Indijos Vedose, kuriose skatinama prieš gyvūnus nenaudoti smurto. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri lemia asmenybės darną. Vegetarizmo šalininkų buvo visais laikais, Europoje ėmė plisti nuo 19 a. pradžios.
-veganizmas