vegetatỹvinis dáuginimasis, nelytinio dauginimosi būdas, kuriam vykstant naujas augalo, dumblio ir grybo individas susidaro iš daugialąsčių vegetatyvinių specializuotų arba nespecializuotų tėvinio individo dalių. Vegetatyvinio dauginimosi būdu susidarę individai yra genetiškai vienodi su tėviniu individu. Specializuoti vegetatyvinio dauginimosi organai yra ant lapų, stiebų ar kitų organų susidarantys gemaliniai kūneliai (pvz., samanų, kerpsamanių), pumpurai (pvz., atgirio), svogūnėliai (pvz., raudonosios lelijos, laukinio česnako), gumbeliai (pvz., pavasarinio švitriešio). Ant kai kurių augalų lapų susidarę gemaliniai pumpurai toliau vystosi ir iš jų susiformuoja jauni individai, kurie vėliau nukrinta ir įsišaknija (pvz., spurgulės, gumbelinės kalnarūtės). Kartais susidaro žiedyne ir pakeičia dalį arba visus žiedus (pvz., dirvinio česnako, gumbuotosios miglės). Specializuoti vegetatyviniai dauginimosi organai yra ir šakniastiebiai, stiebagumbiai, svogūnai, gumbasvogūniai, palaipos. Iš vieno tėvinio individo vegetatyvinio dauginimosi būdu susidarę visi individai vadinami klonu. Nespecializuoti vegetatyvinio dauginimosi organai yra stiebai, ūgliai, kurie, nulūžę ar kitaip atsiskyrę nuo tėvinio individo, įsišaknija ir tampa savarankiški (pvz. opuncijos, gluosnio). Kartais pridėtiniai pumpurai, iš kurių išauga naujas individas, susidaro ant lapų ar lapkočių (pvz., begonijų, sanpaulijų). Vegetatyvinis dauginimasis lemia populiacijos atsinaujinimą, jos ilgalaikį gyvavimą ir plėtrą.
849