véidas, žmogaus galvos priekinė dalis, kurioje susitelkę regos, klausos, uoslės ir skonio organai, prasideda kvėpavimo takai ir virškinimo kanalas. Viršutinė kaulinė veido riba eina akiduobių viršutiniuoju kraštu, leidžiasi pagal skruostakaulį išorinės ausies landos link, tęsiasi pagal apatinio žandikaulio kontūrą iki smakro. Veidą papildo smegeninės priekinė dalis – kakta ir ausys. Veide yra antakiai, akys, nosis, skruostai, žandai, burną apribojančios lūpos, smakras. Veido kontūrus formuoja kauliniai griaučiai ir minkštieji audiniai, išraišką suteikia mimikos raumenys, jie t. p. uždaro ir išplečia veide esančias angas. Apatinį žandikaulį judina kramtymo raumenys. Tam tikroms vyrų veido sritims būdingas plaukuotumas, kuris atsiranda bręstant. Plaukų danga virš lūpų vadinama ūsais, ant smakro – barzda, veido šonuose – žandenomis. Veido bruožams būdingi rasiniai, etniniai, lytiniai, amžiaus (jie labai priklauso nuo dantų būklės) ir individualūs skirtumai, dažna nedidelė asimetrija. Sutrikus sudėtingai veido raidai jame gali likti plyšių lūpos nesuaugimas ar gomurio vystymosi yda (gomurio skeltumas), nesivystyti žandikauliai.
1307