veika

veikà, teisėje – pavojingi visuomenei ir priešingi teisei žmogaus veiksmai ar neatlikimas tam tikrų veiksmų, sukeliančių (ar galinčių sukelti) nusikalstamus padarinius. Baudžiamojoje teisėje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vienas pagrindinių, būtinų objektyviųjų (pasireiškiančių išorėje) požymių. Apima veikimą ir neveikimą – baudžiamojo įstatymo normos draudžia atlikti konkrečius veiksmus grasindamos bausme arba nustato pareigą tam tikru būdu aktyviai veikti. Normoje užfiksuota elgesio taisyklė (draudimas ar įpareigojimas) gali būti pažeista aktyviu ar pasyviu asmens elgesiu. Baudžiama už veiką, sukėlusią pokyčius išoriniame pasaulyje. Už mintis, įsitikinimus, pažiūras ir ketinimus, kol jie neišreikšti konkrečia veika, nebaudžiama, tik objektyviai pasireiškęs pavojingas ir priešingas teisei asmens elgesys gali būti pagrindas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.