veikla

veiklà, sąmoningas elgesys, turinti tam tikrą tikslą. Pagrindinės rūšys: žaidimas, mokymasis, darbas ir kūryba. Veiklai būdinga perspektyva (išankstinis planas, apimantis veikimo terminus, metodus ir priemones), ją skatina tam tikri iš poreikio kylantys motyvai. Veikla nėra įgimta, jos žmogus išmoksta gyvendamas. Veiklos išmokimas susideda iš kelių tarpusavyje susijusių, bet skirtingų pakopų. Elementariausia veiklos išmokimo pakopa yra žinojimas (kai stebėjimai ar žodinės instrukcijos žmogui suteikia žinių apie tam tikrą veiklą, bet jos jis atlikti nemoka). Kai žmogus ne tik žino, kaip atlikti veiksmus, bet ir moka tai padaryti, veiklos išmokimas pereina į mokėjimo pakopą. Dar aukštesnė veiklos išmokimo pakopa yra motorinės (pavyzdžiui, vaikščiojimo, kalbėjimo, skaitymo, rašymo, dainavimo, žaidimo, profesinio darbo) ir vidinės, arba protinės (pavyzdžiui, veiklos planavimas, tikrovės stebėjimo, problemų sprendimo, meninės ir mokslinės kūrybos), veiklos įgūdžiai. Pati aukščiausia veiklos išmokimo pakopa vadinama meistriškumu (tobulas veiklos atlikimas tinkamai panaudojant žinias, mokėjimus ir įgūdžius). Meistriškai gali būti atliekama bet kokia sudėtinga veikla (pavyzdžiui, skambinimas fortepijonu, vaidmens atlikimas, portreto piešimas, žmonių grupės organizavimas kokiai nors veiklai). Kiekvienos veiklos sėkmę lemia įgimtų (gabumai, talentas, genialumo prielaidos) ir išmoktų savybių deriniai. Veiklai aktyvumo, koncentruotumo, veržlumo ir ištvermingumo suteikia energijos ištekliai. Veikla nebūtų sąmoninga ir tikslinga be įvertinimo, kuris garantuoja grįžtamąją informaciją ir koreguoja tikslo siekimą. Išorinė (fizinė) ir vidinė (psichinė) žmonių veiklos pusės neatskiriamai susijusios. Išorine veikla patikrinama, ar psichikoje susidaryti daiktų ar reiškinių modeliai atitinka tikrovę, kaip veiklos rezultatai atitinka išankstinius tikslus ir kita. Kai kurie psichologai, pavyzdžiui, L. Vygotskis, A. Leontjevas, P. Galperinas (Rusija), J. Piaget (Šveicarija), H. P. H. Wallonas (Prancūzija) mano, kad vidinė psichinė veikla yra kilusi iš išorinės daiktinės veiklos, kai daiktinė laipsniškai pereina į vidinį planą. Toks perėjimas iš išorinių veiksmų į idealųjį planą vadinamas veiklos interiorizacija. Priešingos krypties procesas (vidinės psichinės veiklos programų realizavimas praktiniais išoriniais veiksmais) yra veiklos eksteriorizacija. Veiklos kategorija grindžiamos psichikos įvairių sričių (pažinimo procesų, motyvacijos, valios, emocijų, asmenybės, grupės vidinių procesų psichologijos) aiškinimas, ja vadovaujamasi ir skirstant psichologiją į šakas.