veiksnùmas, civilinėje teisėje – asmens gebėjimas savo veiksmais įgyti subjektines teises ir sau bei kitiems asmenims sukurti teisines pareigas. Juridinio asmens veiksnumas (t. p. ir teisnumas) atsiranda jį įsteigus. Fizinis asmuo gali būti visiškai veiksnus tik kai sugeba protingai veikti ir sąmoningai suprasti savo poelgius bei jų padarinius, todėl veiksnumo turinys priklauso nuo amžiaus (dažniausiai visiškas veiksnumas atsiranda asmeniui sulaukus pilnametystės), sveikatos būklės (dėl psichinės ligos teismas asmenį gali pripažinti neveiksniu; neveiksnumas), t. p. giminystės (draudžiama santuoka tarp kai kurių laipsnių giminaičių). Skiriamos veiksnumo rūšys: sutartinis (teisė sudaryti sandorius), testamentinis (sąlyga, kad testatorius suvoktų savo veiksmų reikšmę ir padarinius), santuokinis (nepilnamečio tapimas visiškai veiksniu teismui sumažinus santuokinį amžių), deliktinis (sugebėjimas atsakyti už padarytą žalą).
Lietuvoje pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) fizinis asmuo iki 14 metų turi dalinį, 14–18 metų – santykinį, nuo 18 metų – visišką veiksnumą. Sulaukęs 16 metų nepilnametis visišką veiksnumą gali įgyti emancipacijos būdu. Teismas gali apriboti asmenų veiksnumą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės veiksnumas nustatomas pagal teisę valstybės, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta arba kurios teritorijoje šie asmenys sudarė tam tikrą sandorį.
640