veislininkỹstė, selekcinių, zootechninių, ūkinių ir organizacinių priemonių sistema veislinei ūkinei vertei gerinti. Tikslas – gerinti esamas gyvūnų veisles, išvesti naujas ir veisti labai produktyvius gyvūnus.
Lietuvoje veislininkyste susidomėta dar feodaliniais laikais. Veislinių bulių įvežta jau 15 amžiuje. Po baudžiavos panaikinimo pradėjus sparčiau plėtoti gyvulininkystę imta daugiau importuoti kultūrinių veislių gyvūnų, kurti jų gerinimo draugijas (1881 Raseiniuose, 1890 Rietave įkurta draugija žemaitukų arkliams, 1901 – Panevėžio komitetas olandų veislės galvijams veisti, 1907 – pirmieji Kauno gubernijos galvijų kontrolės rateliai). Įvežtiniai kultūrinių veislių gyvūnai būdavo mišrinami su vietiniais, todėl jau prieš I pasaulinį karą atsirado Lietuvos galvijų, kiaulių, arklių, avių kai kurios veislės, žąsų veislinės grupės. Nepriklausomoje Lietuvoje veislininkyste rūpinosi gyvūnų rūšių draugijos. Gyvūnų produktyvumui gerinti naudojami iš užsienio atvežti giminingų ir negiminingų veislių gyvūnai. Nuo 1923 gyvūnai ženklinami, vedama jų zootechninė ir veislininkystės apskaita. 1923 prie Kvietiškio žemės ūkio mokyklos (Marijampolės apskr.) buvo įsteigta kontrolinė kiaulių penėjimo stotis, daugelyje ūkių įkurti kergimo valstybiniai ir kooperatyvų punktai. Veislininkystės darbas buvo tęsiamas po II pasaulinio karo. Sukurta vieninga veislininkystės sistema.
Nuo 20 a. vidurio atrenkant gyvūnus atsižvelgiama į jų fenotipą (konstituciją, eksterjerą, produktyvumą) ir genotipą (tėvų, palikuonių ir artimų giminaičių savybes). Veisliniai gyvūnai įrašomi į veislės kilmės knygas. Veislininkystės pagrindinis darbas atliekamas žirgynuose bei galvijų, kiaulių, arklių, avių, ožkų kontroliuojamuose veislynuose. Juose nustatomas kiekvieno gyvūno individualus produktyvumas, vedama apskaita. Gyvūnų veislių gerinimą koordinuoja gyvulių veislių augintojų ir gerintojų asociacijos, kurias vienija Žemės ūkio rūmai. Jos veda veislių kilmės knygas. Pagal atitinkamos veislės selekcijos programą asociacijos rengia veislynų ir veislinių bandų selekcijos planus, organizuoja gyvūnų įvertinimą, sudaro reproduktorių panaudojimo planus, organizuoja asociacijos narių gyvūnų prekybą, rengia gyvūnų parodas, aukcionus. Prie Žemės ūkio ministerijos veikia valstybinės įmonės: Gyvulių produktyvumo kontrolė, Pieno tyrimai, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, bendrovės: Lietuvos veislininkystė, Lietuvos žirgynas, Šeduvos avininkystė, Šilutės veislininkystė, Panevėžio veislininkystė. Veislininkystės sistemai priklauso ir privačios įmonės. Prie Žemės ūkio ministerijos 1999 įsteigta Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba.