Veivržėnai, miestelis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, 25 km į pietryčius nuo Klaipėdos, abipus Veiviržo; seniūnijos, parapijos centras. 613 gyventojų (2021). Plentai į Klaipėdą, Vėžaičius, Endriejavą, Švėkšną, Judrėnus. Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. Paštas, ambulatorija, gimnazija (iki 1945 pradinė, 1945–49 progimnazija, 1949–53 septynmetė, 1953–2005 vidurinė mokykla; veikia kraštotyros muziejus), Gargždų muzikos mokyklos skyrius, vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka. Laisvės (pastatytas 1932, autorius K. Rameika), tremtiniams (1990; autorius J. Verbauskas) paminklai. Veiviržėnų rytinėje dalyje yra Veiviržėnų piliakalnis, pietinėje dalyje – Veiviržėnų kapinynas.
Veiviržėnų herbas
Architektūra
Miestelis spindulinio plano. Liaudies architektūros su istorizmo stilistikos elementais Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (1769), liaudies architektūros varpinė (19 a. antra pusė) ir istoristinė šventoriaus tvora su vartais (19 a. pabaiga). Bažnyčioje – 3 altoriai su skulptūromis (19 a.), 2 altorėliai (18 ir 19 a.), daug 18–19 a. paveikslų, skulptūrų, skulptūrinė grupė Trys karaliai (19 a. pabaiga), 2 relikvijoriai (19 a.), 5 arnotai (19 amžius). Kapinių koplyčia (1791, joje – paveikslas Šv. Jurgis 19 a.) ir vartai. Memorialinių objektų kompleksas: Šv. Jurgio kapinės (veikė 17 a.–19 a. antroje pusėje), Lurdas (20 a. pirma pusė), koplytstulpis (1992, tautodailininkas A. Kniūkšta), koplytėlė (20 a. pradžia). 19 a. vidurio sodyba (troba ir klėtis).
Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (1769) su varpine (19 a. antra pusė) Veiviržėnuose
2271
Istorija
Minimi 13 a., kaimas – 1467. 1565 buvo 20 šeimų. 1639 pastatyta bažnyčia. Nukentėjo per 18 a. pradžios karą. 1727 minimas miestas. 1754 gavo turgaus privilegiją (pakartota 1767, leisti 4 prekymečiai), 1792 – Magdeburgo teisę ir herbą. 1784 buvo 59 šeimos. Nuo 18 a. kūrėsi žydai; 20 a. pirmoje pusėje turėjo sinagogą ir mokyklą.
kapinių koplyčia Veiviržėnuose (1791)
Nuo 1804 minima parapinė, 1869 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 19 a.–1950 Veiviržėnai buvo valsčiaus centras. Nukentėjo per 1848 marą. 1915 ir 1937 degė. Lietuvai atkūrus valstybę (1918) Veiviržėnuose veikė Blaivybės draugijos skyrius (įkurtas 1910), pavasarininkai, šauliai. 1941 09 21 Trepkalnio dvare (prie Veiviržėnų) nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu nužudyta apie 100 Veiviržėnų žydų. 1945 ir 1948–49 ištremti 56 miestelio gyventojai. 1945–53 apylinkėse veikę Žemaičių apygardos partizanai 1947 06 buvo užėmę Veiviržėnus. Sovietų okupacijos metais Veiviržėnai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1992 patvirtintas miestelio herbas. 1833 buvo 582, 1897 – 571, 1923 – 934 (259 žydai), 1959 – 670, 1970 – 702, 1979 – 1013, 1989 – 990, 2001 – 964, 2011 – 840 gyventojų.