vejà, žemutinis pievos arba kito žolyno aukštas nuo dirvožemio paviršiaus iki 5–7 cm aukščio, sudarytas iš tankiai sužėlusių augalų vegetatyvinių ūglių. Vejos išvaizda priklauso nuo ją sudarančių ir vyraujančių augalų sudėties (įprastai vyrauja miglinių šeimos augalai). Lygiojoje vejoje vyrauja retus kerus sudarantys augalai (pvz., miglės, smilgos, kietavarpės), kupstuotojoje vejoje – tankius kerus ir žemus kupstus sudarantys augalai (pvz., briedgaurės, šluotsmilgės, aviniai eraičinai). Vejos būklė ir sudėtis priklauso nuo pievos arba kito žolyno naudojimo (šienavimo, ganymo).
849