vjo varpẽliai, 17 a.–20 a. pradžioje Lietuvoje statytų koplytstulpių, stogastulpių dekoratyvinis ir akustinis elementas; muzikos instrumentas – vėjinis sutrenkiamasis idiofonas. Būna mediniai pilnaviduriai be šerdies, kartais metaliniai tuščiaviduriai su šerdimi. Keletas ar keliolika vėjo varpelių buvo kabinama ant metalo kilpelių po vieną arba eilėmis. Vėjo pučiami vėjo varpeliai siūbuodavo, susitrenkdavo vienas į kitą ir tyliai barškėdavo, skambėdavo, sukurdami paslaptingą nuotaiką. Jų analogų turi ir kitos tautos.
1352