vèktorius (lot. vector – nešėjas, vežėjas), vektorinės erdvės elementas; geometrinis objektas, reiškiamas tam tikros krypties atkarpa arba sutvarkytu taškų dvejetu (vektoriaus pradžios ir pabaigos taškais). Atkarpos ilgis vadinamas vektoriaus ilgiu, arba moduliu, atkarpos kryptis rodo vektoriaus kryptį. Žymimas arba a, vektoriaus ilgis – |AB|, arba |a|, arba a; čia A – vektoriaus pradžios, B – pabaigos taškai. Vektorius, kurio galai sutampa, yra nulinis; vektorius, kurio ilgis lygus pasirinktajam ilgio vienetui, yra vienetinis, arba ortas. Vektoriai, lygiagretūs su ta pačia tiese, yra kolinearieji, vektoriai (ne < 3), lygiagretūs su ta pačia plokštuma, yra komplanarieji; du pastarųjų vektorių yra lygūs, jei jie yra vienodos krypties ir to paties ilgio. Vektorius, kurio pradžia gali būti bet kuris erdvės taškas (dažniausiai būna koordinačių pradžios taškas), yra laisvasis; šis vektorius nustato visų tos pačios krypties ir to paties ilgio atkarpų (tiesėje, plokštumoje arba erdvėje) aibę, arba jis yra lygiagretusis postūmis. Judamuoju, arba ašiniu, laikomas vektorius, kurio pradžios taškas gali būti bet kuris tiesės taškas.
2608
-ortas