veldãmai, 14 a. pabaigos–16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstiečių sluoksnis. Atsirado, kai didysis kunigaikštis dalies laukininkų jam duodamas duokles ėmė perleidinėti bajorams už karinę tarnybą; tokie laukininkai ilgainiui pateko į visišką bajorų valdžią. 1434 Žygimanto Kęstutaičio privilegija bajorams perleista tų laukininkų jam iki tol duodama dėkla, 1447 Kazimiero privilegija – perleista Žygimanto Kęstutaičio bajorams atiduotų valstiečių sidabrinė ir panaikinta veldamų išeivystės teisė. Kazimiero Jogailaičio atiduotieji ir toliau turėjo mokėti valstybei sidabrinę ir kitus mokesčius; taip iki 15 a. vidurio tie valstiečiai, kurie nuo 14 a. pabaigos virsdavo veldamais, tapo bajorų baudžiauninkais (jais tapo ir vėliau didžiojo kunigaikščio bajorams atiduodami veldamai). Nuo sidabrinės ir kitų prievolių Kazimiero Jogailaičio atiduotus valstiečius atleido 1492 Aleksandro privilegija, o Aleksandro atiduotuosius – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo 1507 privilegija (Žygimanto Senojo privilegijos). 16 a. antroje pusėje veldamai susiliejo su kitais baudžiauninkais.
J. Jurginis Valstiečiai „veldamai“ Lietuvoje XV–XVI amžiais / LTSR MA darbai. Serija A 1958 t. 1(4).
1101