velenas

vẽlenas, rùlis, trkulis, dobilų, javų, linų, pupinių kūlimo padargas. Iš 2 m ilgio, apie 70 cm storio beržinio arba ąžuolinio rąsto buvo daromi krumpliniai (prie rąsto išilgai prikalama 10–12 pagalių arba rąste išskobiama tiek pat apie 10 cm gylio griovelių) ir dantiniai (į rąste iškirstas iki 15 cm gylio skyles sukalama iki 10 eilių 30–40 cm ilgio dantų, po 4–8 kiekvienoje eilėje) velenai. Kuldavo klojime; į rėmą įtaisytą veleną traukdavo ratu varomas arklys, didesnį – kartais 2 arkliai. 19 a. pradžioje velenas pirmiausia dvaruose paplito Šiaurės Lietuvoje, nuo 19 a. vidurio iki 20 a. 5 dešimtmečio naudoti ir valstiečių ūkiuose. 20 a. pradžioje daug kur pakeitė arklinės, vėliau – motorinės kuliamosios.