velėnėjimas

velėnjimas, elementarusis dirvodaros procesas, kurio metu dėl žolinių augalų dirvožemio viršutinis sluoksnis tampa ryškiu humusiniu (pilkšvuoju ar puveniniu) horizontu. Žoliniai augalai trumpaamžiai (1–3 m.), turi daug pelenų ir azoto, gausi ir tanki jų šaknų sistema (dažniausiai jos masė lygi antžeminei augalo masei arba net už pastarąją didesnė), šakniaplaukiai skatina biocheminius ir mikrobiologinius procesus, šaknų liekanos su dirvožemio mineralinėmis medžiagomis – humuso susidarymą. Velėnėjant dirvožemyje kaupiasi humusas, baziniai elementai ir augalų maisto medžiagos, horizontas įgauna patvarią struktūrą, tampa velėna. Dėl velėnėjimo stepių zonoje susidaro juodžemiai, juosvažemiai, kaštonžemiai. Lietuvoje dėl velėnėjimo susidarė salpžemiai, rudžemiai, išplautžemiai, palvažemiai, balkšvažemiai ir kiti dirvožemiai.

190