veliarizãcija (lot. velum – minkštasis gomurys), papildoma priebalsio artikuliacija, liežuvio užpakalinės dalies pakėlimas prie minkštojo gomurio. Akustinis veliarizacijos padarinys yra tembro pažemėjimas.
LIETUVIŲ kalboje veliarizacija būdinga visiems kietiesiems priebalsiams. Ryškiai veliarizuotas kietasis [ł] (pvz., žodžiuose lapas, galo, lūpos) – tuo jis skiriasi nuo vokiečių, prancūzų ir daugelio kitų europiečių neveliarizuoto [l]. Lietuvos rytinėse ir pietinėse dalyse [l] patyręs veliarizaciją ne tik prieš užpakalinius balsius, bet ir prieš e, ē (> ė), ę (pvz., łã.das ‘ledas’, ł·kt′ ‘lėkti’, sáułы. ‘saulę’). Veliarizuotas [ł] linkęs virsti neskiemeniniu [u], [w] tipo garsu.
1824