vėliava

ant vertikaliai pastatytų stiebų pakabintos vėliavos prie Europos patentų tarnybos padalinio Hagoje (2015)

vliava, vienspalvis ar keleto spalvų, siuvinėtas, aplikuotas ar tapytas įvairios formos audinio gabalas (skiautė), pritvirtintas prie koto, stiebo, skersinio ar virvės ir naudojamas kaip simbolis, ženklas ar signalas. Mokslas apie vėliavas vadinamas veksilologija.

Vėliavos funkcijos

Vėliava atlieka įvairias funkcijas, pvz., identifikavimo, informavimo, reklamos, dekoravimo. Gali būti pakabinta ant vertikaliai ar horizontaliai pastatyto stiebo (ištiestos virvės), ištiesta ant tam tikro daikto (pvz., ant karsto), atvaizdas su vėliava gali būti ant dokumentų, transporto priemonių ir kitur.

ant karsto ištiesta Lietuvos valstybės vėliava (Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės Vilniuje 2018 10 06)

Formos, spalvos ir vaizdai

kvadrato formos Sakartvelo valstybės vėliava

trikampio formos Nepalo valstybės vėliava

Australijos valstybės vėliavoje vaizduojamos žvaigždės

stačiakampio formos Kanados valstybės vėliava su stilizuotu klevo lapu

Vėliava būna stačiakampio (pločio ir ilgio santykis labai įvairus, pvz., siaura, kvadratinė), netaisyklingos (pvz., 2 vimpelai, tai yra trikampio formos vėliava) formos, turi priekinę ir atvirkščiąją pusę, kurios sudėtos viena priešais kitą dažniausiai sudaro veidrodinį atspindį. Spalvos gali būti išsidėsčiusios vienodo ar skirtingo pločio horizontaliomis ar (ir) vertikaliomis juostomis. Ant audinio gali būti vaizduojama herbas, kryžius, dangaus kūnas (pvz., saulė, mėnulis, žvaigždės), augalas (pvz., palmė, lelija, rožė), gyvūnas (pvz., liūtas, erelis, t. p. mitologinis gyvūnas, pvz., drakonas, vienaragis), ginklas (pvz., kardas, strėlė), skydas, geografinė ypatybė (pvz., žvaigždutės, parodančios valstybę sudarančių salų išsidėstymą), valstybės, regiono forma (topografiškai tiksli ar stilizuota), tradiciniai ornamentai ar kita emblema.

Vėliavų rūšys

Tarptautinės atominės energijos agentūros vėliava

Skiriama valstybės vėliava, valstybių sąjungos vėliava, valstybė institucijų (pvz., virš Lietuvos prezidento rūmų nuleista Prezidento vėliava reiškia, kad jo nėra Vilniuje), karinė vėliava, laivų, miestų, administracinio vieneto, prekybinės, tarptautinės (Jungtinių Tautų, NATO), visuomeninės (pvz., sporto draugijos, politinės partijos) organizacijos vėliava, signalinė (pvz., naudojant vėliavos specialią padėtį informuojama apie laivų atstumą jūroje, maudymosi vietoje pakelta vėliava reiškia, kad gelbėtojai yra stotyje, sporte naudojama skelbiant lenktynių startą, teisėjų sprendimą) ir kitos vėliavos.

virš Lietuvos prezidento rūmų pakelta Prezidento vėliava reiškia, kad jis yra Vilniuje

Vėliavų atsiradimas

Atsirado kaip įvairių karinių būrių simboliai, pvz., senovės Egipto, Asirijos, vėliau Graikijos, Romos kariuomenė naudojo vėliavas kaip karinių dalių (būrių) skiriamuosius ženklus. Ankstyvaisiais vidurinisid amžiais krikščioniškose šalyse vėliavos paplito ir kaip įvairių religinių organizacijų (ordinų) simboliai (su tam tikra krikščionybės atributika, pvz., kryžiais); buvo naudotos ir per religines apeigas. Didikai vėliavas naudojo ir kaip savo giminės ženklą. Vėliau vėliava pradėta naudoti ir kaip valstybės simbolis.

Vėliavos Lietuvoje

Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliava

Lietuvos skautijos vėliava

Lietuvių vėliava pirmą kartą paminėta Vygando Marburgiečio kronikoje aprašant 1337 įvykius. Žalgirio mūšyje Lietuvos kariuomenė turėjo 40 vėliavų (30 pulkų vėliavose buvo pavaizduotas Vytis, 10 – Gedimino stulpai). Zigmanto Vazos laikų (1587–1632) Trakų vaivadijos vėliavoje aplikuota vytis ir didžiojo kunigaikščio vardas. Raitelių pulkai turėjo įvairių spalvų vėliavas, pritvirtintas prie iečių. 1863 sukilėlių pulko vėliavėlėje buvo išsiuvinėta erelis ir vytis. 16–18 amžiuje amatininkų cechų vėliavose vaizduota amatų globėjai, emblemos, darbo įrankiai; jos nešiotos procesijose, sutinkant karalių ir aukščiausius pareigūnus. 16–17 amžiuje laidojant žymius žmones buvo keliamos puošnios antkapinės vėliavos, kaip epitafijos su herbu, mirusiojo atvaizdu, įrašais (jomis žymėta palaidojimo vieta).

Bažnytinės vėliavos siūtos iš brangaus audinio, tvirtintos prie skersinių, puoštos iš abiejų pusių siuvinėtais ar tapytais religiniais vaizdais, simboliais, įrašais; nuo 15 amžiuje jų forma mažai pakito. 1918 Lietuvos Taryba patvirtino valstybės vėliavą (dar Lietuvos valstybės vėliava).

2013 vėliavas turėjo apie 340 miestų ir miestelių, visos (10) apskritys.

2271