Veliko Tirnovo

Veliko Tirnovo (Velko Trnovas), iki 1965 Tirnovo (Trnovas), miestas Bulgarijos vidurinėje dalyje, į šiaurės rytus nuo Plovdivo, prie Jantros upės; srities centras.

Veliko Tirnovo Kristaus Žengimo į dangų katedra

66 100 gyventojų (2020).

Pro Veliko Tirnovo eina Sofijos–Varnos, Bukarešto (Rumunija)–Stambulo (Turkija) geležinkeliai ir plentai. Mašinų gamyba, elektrotechnikos, elekronikos, medienos apdirbimo, tekstilės, odos, siuvimo, maisto pramonė, baldų gamyba. Dailieji amatai. Turizmas.

Nacionalinis V. Levskio karo (įkurtas 1878), Šv. Kirilo ir Metodijaus (1963) universitetai, medicinos ir kitos aukštosios mokyklos. Istorijos, archeologijos, etnografijos ir kiti muziejai. Meno galerija. Dramos, muzikinis teatrai. Parkai.

Architektūra

Ant Careveco kalvos, iš 3 pusių juosiamos Jantros upės – vidurinių amžių miesto liekanos: apie 400 pastatų, tarp jų – rūmų (12–14 a.; juose 1185–1393 gyveno carai, patriarchas), tvirtovės su bokštais (kampinis Balduino bokštas atstatytas), apie 20 cerkvių (tarp jų – kryžminė kupolinė Kristaus Žengimo į dangų katedra, 11–12 a., 1393 sugriauta, 1980 atstatyta). Gurko gatvėje (seniausia miesto gatvė) su siauromis į kalną kylančiomis gatvelėmis, akmeniniais renesansiniais pastatais. 40 Šventųjų Kankinių bažnyčia (1230; joje yra karališkųjų kriptų).

Istorija

Dabartinio Veliko Tirnovo teritorijoje rasta vėlyvojo paleolito, neolito, eneolito archeologinių paminklų. Išliko 5–6 a. Bizantijos tvirtovės, slavų gyvenvietės liekanų. Istoriniuose šaltiniuose minimas apie 1185 kaip sukilimo prieš Bizantijos valdžią centras. 1187–1393 antrosios Bulgarijos karalystės sostinė, Bulgarijos arkivyskupo, 1235–1767 patriarcho rezidencija. 13–14 a. svarbus prekybos ir kultūros centras. 1393 užimtas Osmanų kariuomenės. 1598, 1686, 1876 sukilimų prieš Turkijos valdžią centras. Per 1877–78 Rusijos–Turkijos karą 1877 07 užimtas Rusijos kariuomenės. 1879 čia priimta pirmoji Bulgarijos konstitucija (Tirnovo konstitucija), 1908 09 22 paskelbta Bulgarijos nepriklausomybė.

2271