Vèlingtonas (Wellington), Naujosios Zelandijos sostinė.
216 300 gyventojų (2018; aglomeracijoje 416 800 gyventojų).
Velingtonas yra Šiaurės salos pietuose, prie Kuko sąsiaurio, skiriančio Šiaurės ir Pietų salas.
Velingtonas
Jūrų uostas (vienas svarbiausių Naujojoje Zelandijoje). Geležinkeliai ir plentai į Aucklandą, Christchurchą (per Kuko sąsiaurį kursuoja geležinkelio ir automobilių keltai). Tarptautinis oro uostas.
Mieste įsikūrusi Naujosios Zelandijos rezervų (centrinio) banko būstinė (įkurtas 1934), vertybinių popierių birža. Laivų statyba, mašinų, transporto priemonių gamyba, chemijos (farmacijos, mineralinių trąšų, dažų), medienos apdirbimo, siuvimo, audimo, odos, popieriaus, maisto pramonė.
Viktorijos (įkurtas 1897) universitetas, nacionalinė šokio mokykla (1967). Svarbiausios mokslinių tyrimų institucijos: Naujosios Zelandijos karališkoji draugija (įkurta 1867), Naujosios Zelandijos vaizduojamojo meno akademija (1889), Carterio observatorija (1939). Generalinės Asamblėjos (įkurta 1858), Nacionalinio muziejaus (1865), A. Turnbullio (1919), Nacionalinė (1966) bibliotekos. Nacionalinis archyvas. Nacionalinis (įkurtas 1868), Velingtono miesto ir jūrų (1972), funikulieriaus (2000) bei kiti muziejai, rašytojos K. Mansfield gimtasis namas muziejus.
Nacionalinė menų galerija (įkurta 1934). Operos, baleto, dramos Down Stage (įkurtas 1964), Circa Theatre (1976) ir kiti teatrai. Simfoninis orkestras. Kas dveji metai vyksta Naujosios Zelandijos tarptautinis menų festivalis (nuo 1986). Botanikos ir zoologijos sodai. Parkai. Velingtonas įsikūręs seismiškai aktyvioje zonoje, dažni žemės drebėjimai; stipriausi buvo 1848, 1855.
2271
Architektūra
Senoji Šv. Pauliaus (1866), Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės (1922, architektas F. de Jersey Clere’as) bažnyčios, Futuna koplyčia (1961, architektas J. Scottas). Rotušė (1904, architektas J. Charlesworthas), teatro rūmai: St. James Theatre (1912, architektas H. Eli White’as), Operos (1914, architektas W. Pittas). Yra art deco stiliaus pastatų: Nacionalinės menų galerijos (1934, architektūrinė bendrovė Gummer and Ford), buvę pašto ir telegrafo (1939, architektas E. Anscombe). Aukštybiniai pastatai: Valstybinio draudimo (1984, architektūrinė bendrovė Stephenson and Turner Architects), biurų Magestic Center (1991, architektūrinė bendrovė Manning and Associates / Jasmax). Pakrantėje – skulptūrų parkas su Ph. Price’o (kinetinė Zephyrometer 2003), K. Dimopouloso, A. Drummonto skulptūromis.
2271
Istorija
Miesto teritorijoje žmonių gyventa jau 14 a. viduryje. Pirmąją Didžiosios Britanijos kolonistų gyvenvietę prie Hutto upės žiočių iš maorių nupirktoje žemėje 1839 įkūrė Naujosios Zelandijos asociacijos tarnautojas pulkininkas W. Wakefieldas. Nukentėjusi per pirmą upės potvynį gyvenvietė 1840 perkelta piečiau, į Velingtono dabartinę vietą, pavadinta A. W. Wellingtono (rėmė Naujosios Zelandijos asociaciją ir kolonistus) vardu. 19 a. viduryje buvo 2000 gyventojų. Nukentėjo per 1848 ir 1855 žemės drebėjimus ir gaisrus.
1862 Velingtone pirmą kartą posėdžiavo parlamentas. 1865 iš Aucklando į Velingtoną perkelta sostinė, valdžios centrinės institucijos (buvo 4900 gyventojų). 19 a. antroje pusėje pastatyta didelių įspūdingų medinių statinių: 1866 – Šv. Pauliaus bažnyčia, 1876 – vyriausybės rūmai, 1890 – Uosto biurų pastatas.
1886 Velingtonas gavo miesto teises. Pietų saloje atradus aukso telkinių daugėjo gyventojų. Nuo 1907 paskelbtos dominijos sostinė. Nuo 20 a. 3–4 dešimtmečio sparčiai plėtota pramonė.
2271