Veliuonà, miestelis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Nemuno dešiniajame krante, 30 km į rytus nuo Jurbarko; seniūnijos, parapijos centras. 546 gyventojai (2021). Yra Panemunių regioniniame parke. Per miestelį eina Kauno–Šilutės plentas. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija (nuo 2013), vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka (įkurta 1937). Krašto muziejus (įkurtas 1979; buvusiame dvare). Paminklai Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (pastatytas 1925 ant piliakalnio), Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui (1930; skulptorius A. Šimkūnas), Veliuonos jubiliejinis paminklas (1991; skulptorius Š. Šimulynas). Liaudies šokių tarptautinis festivalis Veliuonos kadrilis. Veliuonos pietinėje dalyje yra Veliuonos piliakalniai.
Veliuonos herbas
Architektūra
Vytauto Didžiojo aikštė (16–17 a., rekonstruota 1991) su Vytauto Didžiojo paminklu (1930, skulptorius A. Šimkūnas, restauruotas 2017, restauratorius K. Norkūnas) Veliuonoje
Miestelis, išsidėstęs Nemuno dviejose terasose, linijinio plano. Viena pagrindinė gatvė nutiesta paupyje, kita – į viršutinėje terasoje esantį miestelio centrą su trikampe aikšte (19 a. antroje pusėje sumažinta). Tūrinė erdvinė kompozicija iš esmės susidarė 17 a. viduryje. Centre vyrauja 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės mediniai vienaukščiai namai.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Veliuonoje (1644)
Renesansinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1644, fasadas restauruotas 2016), klebonija (1760), parapijos namai (1925), 2 ūkiniai pastatai (19 a. pabaiga), šventoriaus tvora su vartais (19 a. pabaiga, autorius K. O. Kiuncelis). Bažnyčioje yra vertingų paveikslų (P. Kalpoko Jonas Nepomukas, Marija Magdalena ir Šv. Antanas, visi 1922, M. E. Andriolio Šv. Juozapas 1864), skulptūrų (18 a. pabaiga), Kryžiaus kelio stočių (19 a.), barokinė taurė (1634), žvakidės (18 a.), 2 žalvariniai varpai (nuliedinti 1766 ir 1804). Dvaro sodyba (19 a.): rūmai, magazinas ir parkas.
dvaro rūmai Veliuonoje (19 a.)
2271
Istorija
Iki 1315 vadinta Junigeda. 13–15 a. buvo vienas svarbiausių lietuvių gynybos postų palei Nemuną į vakarus nuo Kauno. 1245 buvo pilis (1349 sutvirtinta; 1411 Vytautas pastatydino mūrinę). 1291–1319 kryžiuočiai 11 kartų nesėkmingai ją puolė, 1348 ir 1369 paėmė, 1367 sudegino patys gynėjai. Į pietvakarius nuo Veliuonos 14 a. buvo kryžiuočių Bajerburgo pilis. Po 1410 Veliuonos pilis karinės reikšmės neteko, 1411–22 joje vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovų pasitarimai su kryžiuočių magistrais. Miestelis išaugo iš trijų papilių.
15 a. pradžioje minima Veliuonos apskritis, 1421 – miestas; nuo 15 a. pirmos pusės buvo uostas. 1421 pastatyta bažnyčia. 1443 Veliuona gavo Magdeburgo teisę (pakartota 1501, 1580, 1607, 1792), 1507 leisti turgūs ir 3 prekymečiai. 1579 minima parapinė mokykla (veikė ir 1648, 1677).
Miestas labai nukentėjo per 17 a. vidurio ir 18 a. pradžios karus (1615 buvo 107, 1738 – 8 sodybos, 1775 – 40 dūmų). 1715 leista kurtis žydams (1765 jų buvo 139). 1777 minima Veliuonos seniūnija. Veliuona – vienas 1830–1831 sukilimo židinių. 1864 įkurta valdinė pradžios mokykla.
19 a. antroje pusėje–20 a. pirmoje pusėje Veliuona buvo valsčiaus centras. Nukentėjo per I pasaulinį karą (beveik visai sudeginta ir sugriauta). Lietuvai atkūrus valstybę (1918) veikė Lietuvai pagražinti draugijos, šaulių, pavasarininkų skyriai, paštas, vaistinė, kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, malūnas. 1921 Veliuonoje gyveno 258 žydai, buvo sinagoga ir mokykla. Nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu miestelio žydai sušaudyti 1941 07 20 prie Veliuonos (apie 10 vyrų), 09 04 Pakarklės miške prie Vilkijos (apie 160, daugiausia moterys ir vaikai). Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (vėliau Kęstučio) apygardos partizanai. Sovietų okupacijos metais Veliuona buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1992 patvirtintas Veliuonos herbas. 1821 buvo 674, 1833 – 699, 1897 – 820 (573 žydai), 1923 miestelyje 470, dvare 103, 1959 miestelyje 490, 1970 – 548, 1979 – 796, 1989 – 962, 2001 – 883, 2011 – 726 gyventojai.
Vytauto Didžiojo paminklas (1930, skulptorius A. Šimkūnas, restauruotas 2017, restauratorius Kęstutis Norkūnas)
Veliuona
-Junigeda