Veliuonos piliakalniai

Veliuonõs pliakalniai, du piliakalniai Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Veliuonoje.

Gedimino kapas

Gedimino kapas

Pirmasis piliakalnis vadinamas Gedimino kapu. Datuojamas 13–15 a. po Kristaus. Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio. Aikštelė keturkampė, 25 × 54 m dydžio, ją iš šiaurės juosia 10 m skermens, 2 m gylio griovys (duobė). Vakariniame krašte supiltas 2,5 m aukščio, 20 m pločio pylimas, už jo – 30 m pločio, 17 m gylio griovys. Į vakarus nuo piliakalnio yra papilys (vadinamasis Pilies kalnas arba Ramybės kalnas), anksčiau laikytas piliakalniu.

1912 L. Krzywickio vadovaujama ekspedicija apie 1000 m² plote rado sudegusių pastatų dalių, grindinių, žmonių palaikų, ginklų (arbaleto antgalių), darbo įrankių, buities daiktų. Pasak legendų, čia žuvęs Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, 1925 jam pastatytas paminklas.

paminklas deivei Velionai prie Ramybės kalno (atidengtas 2010, skulptorius Erikas Daugulis)

Gedimino kapas ir jo papilys Ramybės kalnas

Pilaitės

Pilaitės

Antrasis piliakalnis, vadinamas Pilaitėmis, yra 2,65 km į vakarus nuo pirmojo. Datuojamas 14 amžiumi. Šlaitai statūs, iki 8 m aukščio. Sudarytas iš dviejų kalvelių: rytinė aikštelė keturkampė, 16 × 18 m dydžio, už 16 m pločio ir 4,5 m gylio griovio yra papilys – antroji kalvelė. Jos aikštelė keturkampė, 10 × 24 m dydžio. Abi kalvas juosė 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už jo iškastas 9 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Už šio griovio yra 1 m aukščio, 11 m pločio pylimas. Čia stovėjo Bajerburgas.

1965 Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (vadovas A. Tautavičius) 370 m² ploto iki 1,3 m gylio kultūriniame sluoksnyje rado pastatų liekanų, ginklų (strėlių, arbaleto antgalių, akmeninių sviedinių), darbo įrankių, buities daiktų. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Gedimino kapas; Ramybės kalnas; Pilaitės; Pilies kalnas