Velniãpilio uolà, atodanga Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, Padvariečių kaime. Yra Nemunėlio kairiajame krante, ties vingiu, netoli santakos su kairiuoju intaku Padvariečiu, šlaito apatinėje dalyje. Geologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas (nuo 2000).
Velniapilio uolos aukštis 5 m, ilgis 8 metrai. Atodangą sudaro vėlyvojo devono Tatulos svitos Nemunėlio sluoksnių uolienos (formavosi jūrinėmis lagūninėmis aridinėmis sąlygomis maždaug prieš 360 mln. metų): gipso storymė su šviesiai pilko dolomito, melsvai pilko dolomitingo mergelio, melsvo molio tarpsluoksniais. Juos dengia kvartero dariniai. Velniapilio uolos 2,7 m aukštyje, ištirpus gipso sluoksniams ir įgriuvus juos dengiančio netirpių arba mažiau tirpių uolienų skliauto dalims, susiformavo 1 m pločio ir 4,3 m gylio (horizontalia kryptimi) ertmė. Atodangos papėdėje yra suvirtusių luitų. Kritulių vandeniui tirpinant vis naujas gipsingos storymės dalis atodangos išvaizda pamažu keičiasi. Atodangos aplinkoje auga krūmai ir medžiai (lazdynai, uosiai, alksniai, klevai). Įrengti laiptai, pastatytas informacinis stendas.
Velniapilio uola
Šlaito viršuje yra kritulių vandens prisipildžiusi (karštą vasarą išgaruoja) 10–12 m skersmens ir 2–2,5 m gylio ovali karstinė įduba; netoliese yra kelios seklesnės įdubos. Šiaurės rytuose, maždaug už 450 m, auga Padvariečių eglė (botaninis gamtos paveldo objektas). Pasak padavimo, kadaise oloje gyveno bažnyčią ir vienuolyną pradanginęs velnias.
Velniapilio uola saugoma nuo 1964. Atodangą aprašė A. Linčius (1990).
Velniapilio uolą sudarančių uolienų sluoksniai
-Velniapilis; -Velniapilio ola; -Padvariečių ola; -Padvariečių atodanga