vélnias (gr. diábolos), Septuagintoje – šėtonas. Velnio egzistavimu tikima daugelyje religijų.
Velnias lietuvių tautosakoje ir mitologijoje
Lietuvių tautosakoje ir mitologijoje velnias yra chtoninė būtybė, dar vadinamas kipšu, nelabuoju. Tikėta, kad gyvena miškuose, pelkėse, urvuose, šakų krūvose, po akmenimis ar velėnose, požemyje. Laikomas požemio dvasia, kartais ir pelkių dievu, kalviu, pasak A. J. Greimo – ir karo dievu. Artimai siejamas su mirusiųjų pasauliu. Senuosiuose mituose velnias artimas kaukams. Saugo vandenį, žemėje žmonių paslėptus užkeiktus lobius, padeda ištiktiems nelaimės, nuskriaustiems, baudžia išdavikus, globoja gyvulius. Kai kuriose sakmėse velnias turi gamtos ir žemės dievybės bruožų – suteikia žmonėms neįprastų galių – miške pasirodęs gyvatės pavidalu neturtingai moteriai duoda savo karūną, nuo tada ji žino kiekvieno žmogaus mirties laiką, akmenyje palieka savo pėdos įspaudą, kuris prisipildo gydomųjų savybių turinčio vandens. Kartais pasirodo kaip paukštis (varna, juodvarnis, antis), gyvūnas (katinas, lapė, ežys, jautis, arklys), roplys (gyvatė, žaltys), kartais – kaip antropomorfinė būtybė – mažas žmogeliukas su žalia kepure arba kaip žmogus, tik su uodega, arba su viena nosiaskyle, arba su vištos kojomis. Dar įsivaizduotas ginkluotas ietimi, kilpa. Iš dalies velnio įvaizdis artimas germanų Odino, slavų Veleso vaizdiniams. Kitose sakmėse vaizduojamas kaip kenkėjas, gundytojas (gundo girtauti, padeda pasikarti, smaugia žmones, jiems lupa odą). Kaip galingas žynys daro sunkius darbus (stato tiltus, skrisdamas vėju perkelia sunkius akmenis). Kai kuriose etiologinėse sakmėse velnias lenktyniaudamas su dievu kuria pasaulį: velnias ir padeda, ir trukdo dievui, jį pamėgdžioja, naudoja burtus, neįprastas savo galias. Įsigalėjus krikščionybei sutapatintas su šėtonu, tapo žmonių gąsdintoju ir persekiotoju. Esą daugiausia veikia nusileidus saulei, sugiedojus gaidžiui pasitraukia į požemius. Vaizduojamas pusiau gyvūno, pusiau žmogaus pavidalu – juodos odos, su ragais, arklio kanopomis, uodega.
-kipšas; -nelabasis