Vélnio duob, termokarstinės (glaciokarstinės) kilmės dauba Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Aukštadvario, Mergiškių Kalvų miške. Yra Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Geomorfologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas (nuo 2000). Piltuvo formos. Viršutinės dalies (ties briauna) ilgis 220 m, plotis 200 m, plotas 4,5 hektaro. Gylis 40–42 metrai. Šlaitai statūs, apaugę medžiais; polinkis 23–27° (vietomis iki 30–42°). Pietinio šlaito viršutinėje dalyje, apie 4–5 m nuo viršaus, yra pjautuvo pavidalo iki 20 m pločio nuolaidi terasa. Dugne susiformavusi pelkė (ilgis 63 m, plotis 60 m, plotas apie 0,4 ha); didžiausias durpių sluoksnio storis 9,5 m (šiaurinėje dalyje), vidutinis 7,5 metro. Po durpėmis slūgso pilkas įvairaus rupumo smėlis. Manoma, Velnio duobė susidarė prieš 10 000 m. ištirpus nuo besitraukiančio paskutinio apledėjimo ledyno atskilusiam ir palaidotam ledo luistui.
Velnio duobė (vaizdas nuo dugno)
Velnio duobė
Yra dar kelios Velnio duobės kilmės hipotezės: evorzinė (seniausia) – duobė susiformavo dėl didelio tirpstančio ledo luisto pakraštyje buvusio krioklio vandens erozijos, sufozinė – įdubus žemės paviršiui dėl požeminių vandenų išplukdytų smulkių dalelių (aleurito, smėlio). Kai kurių mokslininkų nuomone, Velnio duobė yra meteoritinės kilmės (dėl panašaus gylio ir pločio). Pasak padavimo, šioje vietoje kadaise stovėjusi bažnyčia, kuri prasmego dėl kunigo nuodėmių. Dar pasakojama, kad daubos pelkėje nugrimzdusių gyvulių griaučiai išplaukdavo Škilietų ežeruose, o keliaujančius arba iki sutemų miške užtrukusius žmones gąsdindavo velniai arba vaiduokliai. Aplink duobę nutiestas Paslapčių takas, yra apžvalgos aikštelė, įrengti laiptai. Apie 0,5 km į šiaurę–šiaurės pietryčius yra termokarstinės kilmės Škilietų ežerai.
Velnio duobė saugoma nuo 1964. Ją ir aplinkines uolienas tyrė V. Baltrūnas, A. Šliaupa (1980), M. Kabailienė (durpių sporų ir žiedadulkių tyrimai), Ričardas Taraškevičius (spektrofotometrinė analizė), Rimantas Petrošius (energoinformaciniai stebėjimai), Rimantas Pranas Gailius (petrologiniai tyrimai).
Velnio duobės Paslapčių takas
2341
2271