Rūķe‑Draviņa Velta (Velta Rkė‑Drãvinia) 1917 01 25Valmiera 2003 05 07Stokholmas (palaidota Rygoje), latvių kalbininkė. Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos narė (1980), Latvijos mokslų akademijos užsienio narė (1990). Dr. (1959).
Velta Rūķe‑Draviņa
1939 Latvijos universitete baigė baltų filologiją. 1940 J. Endzelīno asistentė. Vadovavo Latvių kalbos fondo latvių kalbos tarmių ir vietovardžių tyrinėjimui. 1944 pasitraukė į Švediją. 1948–68 Lundo universitete dėstė baltų kalbas. 1954–59 Stokholmo universitete studijavo slavistiką. 1969–84 dėstė Stokholmo universitete; profesorė (1969). Parašė knygų apie vaikų kalbą ir bendrąją kalbotyrą.
Svarbesni veikalai: Latvių kalbos deminutyvai (Diminutive im Lettischen 1959), Kūdikių kalbos vystymasis (Zur Sprachentwicklung bei Kleinkindern 1963), Daugiakalbystė ikimokykliniame amžiuje (Mehrsprachigkeit im Vorschulalter 1967), Kalbų kontaktai (Sprak i kontakt 1969), Kaugurų vietovardžiai (Place names in Kauguri county, Latvia 1971), Žodis tikroje vietoje (Vārds īstā vietā 1974), Latvių kalbos norminimo procesas (The Standardization Process in Latvian 1977), Nuo penkių mėnesių iki penkerių metų (No pieciem mēnešiem līdz pieciem gadiem 1982). Su K. Draviņiu paskelbė latvių kalbos Stendės tarmės aprašą (4 kn. 1955–62, vokiečių kalba), su A. Kalniečiu parengė Galgauskos tarmės aprašą (Galgauskas izloksnes apraksts 1996).
Parašė knygų, straipsnių apie latvių tautosaką ir literatūrą, straipsnių apie lietuvių ir latvių kalbas. 1961 paskelbė švedų kalbininko T. Torbiörnssono archyve rastus F. Fortunatovo lietuvių kalbos fonetikos paskaitų užrašus (Lietuvių kalbos fonetikos paskaitos, skaitytos Maskvos universitete 1890/1891 ir 1891/1892 mokslo metais / Lekcii po fonetike litovskogo jazyka čitannye v Moskovskom universitete v 1890–1891 i 1891–1892 ak. g.g.).
2069