veltiniai
veltniai, žieminė avalynė, nuvelta iš vilnų. Veliama iš avių, ožkų natūralių arba regeneruotų vilnų. Vilnos maišomos su šukuotiniais ir gelumbiniais audiniais, dirbtiniu arba sintetiniu pluoštu. Pagal veliamą medžiagą veltiniai būna šiurkščiavilniai, pusiau šiurkščiavilniai, fetriniai, pagal paskirtį – buitiniai, darbiniai, kariniai. Nuo seno veltinius vėlė ir avėjo Azijos klajokliai. Iš jų 19 a. pirmoje pusėje veltiniai paplito Rusijoje, 19 a. antroje pusėje – ir Lietuvoje. Iš neplautų vilnų veldavo vietiniai valstiečiai arba keliaujantys meistrai (dažniausiai rusai). Vėliau ėmė rastis smulkių veltinių vėlimo įmonėlių. Dažniausiai buvo avimi meistrų oda apsiūti (kulnas, padai, aulų viršus) minkštieji (minkštai velti) veltiniai. 20 a. antroje pusėje veltinius vėlė vietiniai meistrai, artelės, vėlimo fabrikas Spartakas Anykščiuose (įkurtas 1965). 21 a. veltiniai retai avimi, šiek tiek jų nuvelia pavieniai vėlėjai.