veltninė vyšnià (Cerasus tomentosa), erškėtinių (Rosaceae) šeimos vyšnių rūšis. Savaime auga Rytų Azijoje. Sukultūrinta auginama Kinijoje, Japonijoje, Rusijoje. Lietuvoje 1957 introdukavo V. Paukštė.
Dekoratyvus vaisinis krūmas. Užauga iki 1,5–2,5 m aukščio, 1,5 m pločio. Lapai apie 5 cm ilgio ir apie 3,5 cm pločio, atvirkščiai kiaušiniški, tamsiai žali, apatinė pusė pūkuota. Žiedai balti arba rausvi. Vaisiai apvalūs ar šiek tiek širdiški, apie 12,5 mm skersmens, 1,5–2 g masės, rusvai raudoni. Minkštimas skystokas, saldžiarūgštis. Kauliukas mažas, lygiu paviršiumi. Vaisiai valgomi švieži, tinka kompotams. Pasodinta derėti pradeda po 3 metų. Dera anksti, kasmet ir gausiai (suaugęs krūmas duoda vidutiniškai 7–10 kg, iš derlingų krūmų priskinama ir po 14–20 kg). Šalčiui ir ligoms atspari. Dauginama sėklomis, atžalomis, auginiais. Veltininė vyšnia skiepijama į aitriąją ir vyšninę slyvas arba į smiltyninę vyšnią. Tinka poskiepiu slyvoms. Lietuvoje sulaukėjusi ir plinta savaime.
veltininės vyšnios šakelė su vaisiais
1326
pūkuotoji vyšnia