Vėluvos–Bydgoszcziaus traktatas (Vluvos–Býdgoščiaus traktãtas), sutartis, 1657 09 19 ir 11 06 per Šiaurės karą (1655–60) pasirašyta Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Kazimiero ir Prūsijos kunigaikščio (hercogo) bei Brandenburgo didžiojo kurfiursto Frydricho Vilhelmo. Šis laviravo tarp Lenkijos ir Švedijos. 1656 01 17 Karaliaučiuje ir 06 26 Marienburge Frydrichas Vilhelmas ir Švedijos karalius Karolis X Gustavas sudarė karinę sąjungą prieš Lenkiją. 1656 07 sąjungininkų kariuomenė užėmė didumą Abiejų Tautų Respublikos teritorijos su Varšuva ir Krokuva. 11 20 abiejų valdovų pasirašytu Labguvos traktatu Švedija pripažino Prūsijos kunigaikštystės suverenumą nuo leninės priklausomybės Lenkijos karaliui bei Karūnai; traktatas nebuvo įgyvendintas. Kai 1656 pabaigoje prie Dancigo (dabar Gdanskas) Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė sumušė Švedijos ir Prūsijos kariuomenę, švedai buvo išstumti į Prūsiją, Frydrichas Vilhelmas ėmė remti Joną Kazimierą. 1657 09 19 Vėluvoje Lenkijos ir Prūsijos atstovai pasirašė traktatą (11 06 Bydgoszcziuje abiejų valstybių valdovai jį patvirtino), kad Prūsijos kunigaikštis tampa suvereniu Prūsijos valdovu. Frydrichas Vilhelmas nutraukė sąjungą su Karoliu X Gustavu. Traktatai buvo sutvirtinti 1660 Olyvos taikos sutartimi, kuria baigtas Šiaurės karas.
415