veñdų kalbà, vendà, priklauso Benuės ir Kongo kalbų šeimos bantoidų kalbų šakos bantų kalbų grupei. Vartojama Pietų Afrikos Respublikos šiaurės rytų dalyje, daugiausia Limpopo provincijoje (viena iš 11 oficialiųjų kalbų), t. p. Zimbabvės pietinėje dalyje. Iš viso apie 1,2 mln. kalbančiųjų (21 a. pradžioje). Skiriama 7 tarmės. Vendų kalba agliutinacinė, toninė. Turi daug priebalsių. Būdinga savitos daiktavardžio semantinės ir gramatinės klasės (žmonių, augalų, daugiskaitos ir kitos; iš viso 17), kurių formalus rodiklis yra priešdėlis. Dažniausia žodžių tvarka sakinyje – SVO (veiksnys–tarinys–papildinys). Turi skolinių iš portugalų, anglų, afrikanų kalbų. Raštas lotyniškosios abėcėlės pagrindu vartojamas nuo 19 a. pabaigos. Parengta vendų kalbos žodynų, gramatikų, transliuojamos radijo laidos, mokomasi Pietų Afrikos Respublikos mokyklose. Biblija išversta 1936.
85