Venecija
Venècija (Venezia), miestas Italijos šiaurės rytuose, prie Adrijos jūros Venecijos įlankos; Veneto srities centras.
Didysis kanalas ir Rialto tiltas Venecijoje
250 400 gyventojų (2024). Susideda iš 2 dalių. Istorinė Venecijos dalis įsikūrusi Venecijos lagūnoje (su Venecijos įlanka ją jungia sąsiauriai) esančiose 118 salų (tarp jų – San Giorgio Maggiore, Giudecca, Murano), jas skiria apie 150 kanalų (didžiausi: Didysis kanalas, apie 4 km ilgio; Giudeccos, Šv. Morkaus kanalai), per juos pastatyta daugiau kaip 400 tiltų. Kita Venecijos dalis įsikūrusi žemyne. Abi dalis jungia 3,8 km ilgio automobilių transporto ir geležinkelio tiltas. 2015 vietoj Venecijos provincijos įkurtas Venecijos metropolinis miestas (Città metropolitana di Venezia); plotas 2473 km2, 834 900 gyventojų (2024). Salose įsikūrusioje Venecijos dalyje susisiekiama kanalais vandens transportu – vandens autobusais, motorlaiviais, valtimis, baržomis, gondolomis.
Miestą nuo jūros skiria smėlio nerijos (Lido di Venezia, Pellestrina). Venecijos teritorija dėl svyruojamųjų Žemės plutos judesių ir labai tankaus užstatymo tolydžio grimzta; per audras miestui dažnai kelia grėsmę į jį plūstantis jūros vanduo. Venecija – vienas svarbiausių Italijos prekybos (krovinių apyvarta 25,1 mln. t, 2016) ir keleivių (1,76 mln., 2016) uostų; keltai į Triestą, Slovėnijos, Kroatijos, Graikijos uostus. Geležinkeliai ir automobilių magistralės į Milaną, Boloniją, Triestą. Tarptautinis Marco Polo oro uostas (11,56 mln. keleivių, 2019), mažesnis Venecijos‑Lido oro uostas (Lido di Venezijos nerijoje). Pramonė sutelkta žemyninėje Venecijos dalyje (daugiausia Mestrės, Margheros rajonuose). Juodoji ir spalvotoji (vario, aliuminio, cinko lydymas) metalurgija, naftos perdirbimas, laivų statyba, mašinų, geležinkelio riedmenų gamyba, elektrotechnikos, poligrafijos, maisto, stiklo (Venecija – didžiausias Italijoje meninio stiklo gamybos centras; Venecijos stiklas), tekstilės (16–17 a. buvo garsūs Venecijos nėriniai) pramonė.
kanalas Venecijoje
Venecijos karnavalo kaukės
Tarptautinis turizmas. Pajūrio kurortas (Lido di Venezijos nerija). Venecijos Ca’Foscari universitetas (įkurtas 1868), Venecijos IUAV universitetas (įkurtas 1926), Venecijos tarptautinis universitetas (tarptautinis aukštojo mokslo ir mokslinio tyrimo centras; įkurtas 1995). Venecijos dailės akademija (įkurta 1750), architektūros, prekybos, medicinos ir kitos aukštosios mokyklos. Adrijos jūros mokslinio tyrimo institutas. Nacionalinė biblioteka Biblioteca Marciana, Mestrės, San Francesco della Vignos, Murano ir kitos bibliotekos. Akademijos galerija, Ca Pesaro (Tarptautinė moderniojo meno galerija ir Rytų meno muziejus), Peggy Guggenheim kolekcija, Correro, Venecijos nacionalinis archeologijos, gamtos istorijos, Grassi rūmų, Grimani rūmų, Murano stiklo, vyskupijos sakralinio meno ir kiti muziejai, pinakotekos. Rengiama Venecijos bienalė. Teatrai: La Fenice (opera), Goldoni, Malibrano, Parko, Toniolo. Kasmetinis šiuolaikinės muzikos festivalis (nuo 1930), tarptautinis kino festivalis (Venecijos festivalis). Kasmetinis Venecijos karnavalas (vasario mėn.).
2271